Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – simptomai ir gydymas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) – tai vaikystėje prasidedantis lėtinės eigos sutrikimas, kuriam būdingi trys pagrindiniai požymiai:

• Padidėjęs aktyvumas,
• Dėmesingumo stoka,
• Impulsyvumas.

Paprastai pirmiausia pastebimas padidėjęs vaiko judrumas ir aktyvumas, kuris išryškėja 3-4 metais. O apie 5-8 metus dažniausiai dar pradeda ryškėti ir kad vaikui kyla sunkumų, norint sukaupti dėmesį.
Dėmesio ir aktyvumo sutrikimas vystosi palaipsniui, ir smarkiau išryškėja tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą, kai atsiranda realus poreikis susikaupti ir nuosekliai dirbti pamokose.
Pasiekus paauglystę – pas 20-50 proc. vaikų akivaizdūs simptomai išnyksta. Tačiau pas dalį žmonių simptomai reiškiasi ir pasiekus suaugusiojo amžių. Paprastai vaikui augant – mažėja hiperaktyvumas, tačiau išlieka impulsyvumas ir dėmesio sutrikimai.

Nustatyta, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimu serga 5% mokyklinio amžiaus vaikų, berniukai 2-3 kartus dažniau nei mergaitės. Kadangi šis sutrikimas dažnai neatpažįstamas, diagnozė nustatoma mažiau nei pusei sergančių vaikų ir paauglių. Todėl dar mažiau vaikų tinkamai gydomi. O diagnozuoti ir tinkamai gydyti ADS labai svarbu, nes negydomą sutrikimą turinčiam vaikui, dažniausiai prastai sekasi mokslai, jis blogai psichologiškai jaučiasi. Dėl hiperaktyvumo problemų kyla ir aplink esantiems vaikams, mokytojams.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas nustatomas, kai pasireiškia tam tikri požymiai:

• Dėmesio trūkumas – vaikui sunku susikoncentruoti į vieną dalyką. Daugelis užduočių nusibosta jau po kelių minučių. Tiesa – tokie vaikai gana lengvai susitelkia ties mėgiama veikla. Todėl tėvai kartais apsigauna galvodami, kad sutrikimo tikrai nėra, galbūt tiesiog trūksta motyvacijos, nes į mėgiamą veiklą vaikas puikiai susikoncentruoja. Turinčiam dėmesio trūkumą vaikui yra sunku sąmoningai ir tikslingai sutelkti dėmesį į užduoties rengimą ir užbaigimą arba kažko naujo mokymąsi.
• Padidėjęs aktyvumas. Tikriausiai kiekvienam teko matyti tiek vaikų, tiek suaugusių – kurie negali nustygti vietoje. Jie nuolat juda, gali be paliovos kalbėti. Net išsėdėti ant kėdės gali būti sunku – jie rangosi, muistosi arba tiesiog triukšmingai barškina pirmą po ranka pasitaikiusį daiktą. Vėlgi – šį simptomą labai lengva pastebėti mokykloje, kuomet 45 min. reikia daugiau mažiau ramiai išsėdėti savo suole.
• Impulsyvumas pasireiškia kaip negebėjimas sutramdyti savo staigių reakcijų. Impulsyvus žmogus gali leptelėti netinkamą komentarą, išbėgti į gatvę nesižvalgydamas, atsistoti ir išeiti iš klasės vidury pamokos.

Greta išvardintų dalykų, ADS turintiems vaikams būdinga lėtesnė emocinė branda, jiems labai sunku ko nors palaukti, sulaukti savo eilės ir pan. Kadangi ADS dar apibūdinamas kaip savireguliacijos sutrikimas, tokie vaikai ne tik nervingesni, jautresni, bet jiems sunku susitvardyti, nurimti, jie dažnai pratrūksta pykčiu, impulsyviu agresyvumu, tampa priešiški, neklusnūs, provokuojantys. Todėl vaikų su ADS priežiūra yra iššūkis ir neretai vargina suaugusiuosius. Nepaisant to, labai svarbu, kad vaikas dėl savo ypatumų negirdėtų ir nejaustų nuolatinio suaugusiųjų nepasitenkinimo. Svarbu, kad ADS turintis vaikas suprastų savo ypatumus, išmoktų su jais gyventi, prisiderinti socialinėje aplinkoje, suvoktų stipriąsias ir silpnąsias savo savybes ir jas tinkamai panaudotų.

Taip pat svarbu žinoti, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai skiriasi, priklausomai nuo žmogaus amžiaus. Dėl to padaroma klaidinga prielaida, kad vaikas “išaugo” sutrikimą ir jo nebeliko. Paauglystės metais, ligos savybės kinta ir kai kurie simptomai tampa mažiau pastebimi. Padidėjęs aktyvumas paprastai mažėja. Tačiau išlieka sunkumai koncentruojant dėmesį, dažnai lieka ir padidėjęs impulsyvumas.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozavimas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozavimas yra gana sudėtingas, nes norint susidaryti teisingą ir objektyvų vaizdą – reikia informacijos iš daugybės šaltinių. Geriausia, kai vaiką vertina vaikų ir paauglių psichiatras, kuris turi patirties diagnozuojant ADS. Idealiu atveju į diagnozavimą įtraukiami tėvai, atsižvelgiama ir į grįžtamąjį ryšį iš mokyklos (mokyklos psichologo, socialinio darbuotojo, mokytojų).
Ne kiekvienas, kuriam būdingas padidėjęs aktyvumas, dėmesio trūkumas ar impulsyvumas, serga dėmesio sutrikimu. Specialistai, diagnozuodami ADS, dažniausiai atsižvelgia į šiuos veiksnius:

• Požymiai tęsiasi bent šešis mėnesius ir yra tokio laipsnio, kad kenkia vaiko vystymuisi;
• Yra aiškių įrodymų apie reikšmingą socialinės veiklos ar mokymosi pablogėjimą;
• Yra pablogėjimų dviejose ar daugiau aplinkų (paprastai namuose ir mokykloje);
• Kai kurie pablogėjimą sukėlę požymiai buvo pastebimi iki septynerių metų amžiaus;
• Požymiais negalima paaiškinti kitų psichinių sutrikimų, pvz., depresijos ar nerimo.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas

Kai yra nustatoma, kad vaikas turi ADS, dažniausiai kiekvienam vaikui turėtų būti sudaromas individualus ir kompleksinis gydymo planas, kuris apima daug sričių:

• dienotvarkės, mitybos sureguliavimas;
• pakankamo ir sistemingo fizinio krūvio užtikrinimas;
• vaizdiniai vaikui suprantami veiklos planavimo ir atliekamų užduočių pateikimo būdai (nes ADS turintys vaikai geriau suvokia tai, ką mato, nei tai, ką girdi);
• savireguliacijos ir socialinio bendravimo įgūdžių ugdymas;
• kognityvinė elgesio terapija;
• gydymas vaistais.

Konkretus planas labai priklauso nuo individualios vaiko situacijos. Kaip kurie tėvai išbando ir ne visai tradicines priemones, kurios gali duoti visai neblogą efektą – specialias dietas, jogą, meditaciją, koncentraciją didinančius Rytų kovos menus.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo dovanos

Dažnai mes esame linkę susikoncentruoti tik į sutrikimo neigiamus aspektus. Tačiau tiek ADS turintys vaikai, tiek suaugę – yra nuostabūs žmonės, kuri dažnai turi itin vertingų ir reikalingų savybių:

• Išskirtinis kūrybiškumas. Žmonės, turintys ADS neretai yra išskirtinai kūrybiški ir sumanūs. Maža to, dėl savo atkaklumo kūrybinėje veikloje jie geba pasiekti išties puikių rezultatų. Ne vienas ADS turintis žmogus tapo žinomu dainininku, atlikėju ar menininku.
• Atkaklumas ir drąsa. Dėl neigiamų stereotipų, žmonės dažnai pastebi tik „negatyvų“ žmonių su ADS atkaklumą. Mokytojai atkreipia dėmesį, kad vaikai su ADS „atkakliai neklauso nurodymų ir daro savo“, „atkakliai erzina klasės draugus“. Tačiau tiek ADS turintys vaikai, tiek suaugę yra lygiai tokie pat atkaklūs ir siekiant gerų tikslų – mokantis naujų dalykų, siekiant rezultatų įdomioje srityje.
• Atjauta ir empatija. Nepaisant to, kad aplinkiniai neretai galvoja, jog vaikais su ADS yra „mušeikos“, neturi atjautos – tačiau iš tiesų jie visada pasirengę ištiesti pagalbos ranką, tiek bendraamžiams, tiek vyresniems. Jie yra geri ir mylintis žmonės, o kartais pasitaikantis destruktyvus elgesys neturi nieko bendro su empatijos stoka – tai veikiau nesuvaldytos energijos išraiška arba būdas parodyti pyktį, jei toks vaikas jaučiasi atstumtas ir nesuprastas.
• Greita reakcija, energingumas leidžia padaryti kur kas daugiau dalykų nei kiti bendraamžiai per tą patį laiką. ADS būdingas savybes galima sėkmingai taikyti sporte, šokiuose, judriuosiuose žaidimuose, o vaikui suaugus – net ir ir profesijoje. Beje, ar žinojote, kad įžymus plaukikas ir eilės medalių laimėtojas Michaelis Phelpsas turi ADS?

Tinkamai ugdomi, gaudami pakankamą fizinį krūvį ir reikalingą pagalbą, formuojant savireguliacijos, tinkamo socialinio bendravimo įgūdžius, atliepiant individualius jų pomėgius ir poreikius, radus jiems patinkančias saviraiškos sritis – šie vaikai gali būti labai originalūs, kūrybingi, iniciatyvūs ir aktyvūs. Tereikia atrasti jų stiprybes ir išmokyti jas tinkamai panaudoti.

Taip pat svarbu paminėti, kad neretai vis dar galima sutikti klaidingą įsitikinimą, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergantys žmonės nėra protingi kaip jų bendraamžiai. Iš tiesų aktyvumo ir dėmesio sutrikimas neturi įtakos protiniams gebėjimams. Šiuo sutrikimu sergantys vaikai yra protingi kaip ir bet koks kitas vaikas, tiesiog sutrikimo simptomai gali jiems trukdyti mokytis taip pat gerai, kaip ir klasės draugai. Tačiau net ir blogi mokslo rezultatai nebūtinai sutrukdys pasiekti puikių rezultatų gyvenime. Beje, ar žinojote, kad milijonierius Richardas Bransonas ar netgi JAV prezidentas Johnas F. Kennedis turėjo ADS? 🙂