Bipolinis sutrikimas: simptomai ir gydymas

Pasidalinkite šiuo straipsniu

Tikriausiai daugeliui žmonių gana įprasta ir natūralu, kad gyvenimas primena savotišką švytuoklę – kartais mums linksma ir nuotaika pakili. Kartais būna liūdnesnių periodų. O kartais bendra nuotaika ir savijauta yra tiesiog normali. Nieko keisto tame nėra. Tačiau kai kuriems žmonėms ši nuotaikų švytuoklė svyruoja kaip pasiutusi, pasiekdama visiškus kraštutinumus – nuo visiško jėgų stygiaus, apatijos ir gailesčio sau – iki netikėto energijos ir teigiamų emocijų antplūdžio, kai rodos – nė miego nebereikia, o pats žmogus jaučiasi esąs “pasaulio viršūnėje”. Pastaruoju atveju jau galima įtarti bipolinį sutrikimą.

Kas yra bipolinis sutrikimas?

Bipolinis sutrikimas kai kuriems dar yra žinomas senesniu pavadinimu – maniakinė depresija. Sutrikimui būdingi rimti ir reikšmingi nuotaikos svyravimai. Žmogus patiria ‘’pakilimus’’ (dar vadinamus manijos epizodais) ir “nukritimus” (dar vadinamus depresijos epizodais). Tarpuose tarp šių epizodų gali būti normalios arba maišytos būsenos epizodų. Tačiau pasitaiko ir kad nuo manijos peršokama tiesiai prie depresijos ir atvirkščiai.  Vis tik, statistiškai – sergantis bipoliniu sutrikimu turi vidutiniškai trijų metų trukmės normalios nuotaikos būseną tarp manijos ir depresijos epizodų.

bipolinis sutrikimas

Ir manijos, ir depresijos epizodų trukmė gali būti įvairi  – nuo kelių valandų, iki kelių savaičių ar net mėnesių. Šis sutrikimas yra daugialypis, tad du žmonės su tokia pačia liga gali turėti visiškai skirtingą patirtį. Vienam gali būti dažnesni ir stipresni depresijos epizodai, o manija atrodyti lyg depresijos pagerėjimas. Tuo tarpu kitas gali patirti neįtikėtinai stiprią maniją, bet silpnesnę depresiją.

Gydytojai skiria keturias pagrindines bipolinio sutrikimo rūšis. I tipo sutrikimas nustatomas, kai yra buvęs bent vienas stiprus depresinis ar maniakinis epizodas, kuris tęsėsi ilgiau nei savaitę. Būna atvejų, kai I tipo sutrikimą turintis žmogus patiria tik maniakinius epizodus, nors daugelis vis tik išgyvena ir depresijos periodus. II tipo bipolinis sutrikimas nustatomas, jeigu žmogus patiria daugiau nei vieną ūmios depresijos periodą, o maniakiniai epizodai yra lengvi (dar tai vadinama “hipomanija”). Greitojo ciklo bipolinis sutrikimas nustatomas, jeigu žmogus patirtia daugiau nei keturis nuotaikos svyravimus 12 mėnesių laikotarpyje.  Tai pasireiškia 1 iš 10 žmonių su bipoliniu sutrikimu. Ciklotomija nustatoma, kai nuotaikos svyravimai nėra tokie ūmūs ir radikalūs, tačiau jie tipiškai tęsiasi ilgiau.

Kaip ir daugelio kitų psichinių ligų atveju, gydytojai nekalba apie visišką bipoliniu sutrikimu sergančio žmogaus išgydymą ir dažniau naudoja terminą “ligos kontroliavimas”. Tačiau labai svarbu paminėti, kad absoliučiai visos bipolinio sutrikimo rūšys iš esmės yra efektyviai gydomos ir liga suvaldoma. Tiesiog dėl ligos pobūdžio reikia nusiteikti, kad ligos kontrolės priemones teks taikyti ilgus metus, kadangi paprastai bipolinis sutrikimas pasireiškia jaunystėje ir tęsiasi visą gyvenimą.

Neretai, jis vis dar neatpažįstamas ir nepripažįstamas sutrikimu. Reikalingos informacijos neturėjimas ir gydymo netaikymas pasmerkia žmogų ir jo artimuosius bereikalingoms ilgametėms kančioms. Nes priešingai, nei rašoma pasenusiuose vadovėliuose – šiais laikais bipolinis sutrikimas tikrai efektyviai gydomas ir kontroliuojamas. O žmonės, turintys bipolinį sutrikimą, gali palaikyti sėkmingus santykius ir dirbti jų kompetenciją atitinkančius darbus.

Bipolinio sutrikimo simptomai

Bipolinio sutrikimo simptomus galima suskirstyti į dvi dideles grupes.

Manijos simptomai negydomi gali tęstis iki trijų mėnesių:

  • Žmogus jaučia padidėjusią energiją, aktyvumą. Išnyksta nuovargio jausmas (tuo pačiu labai sumažėja ir miego poreikis). Pagreitėja mąstymas, taip pat pagreitėja ir kalbos tempas. Susidūrę su šia liga jau žino, kad pakitęs kalbėjimo tempas – vienas iš pirmųjų požymių, leidžiančių nustatyti, kad prasidėjo manijos epizodas.
  • Žmogaus galvoje atsiranda įvairių nerealistinių idėjų, perdėto tikėjimo savimi, neadekvataus optimizmo. Prarandamas sugebėjimas blaiviai ir kritiškai vertinti situaciją. Kuriami grandioziniai ir neadekvatūs verslo, karjeros, veiklų planai, tačiau niekas nepabaigiama iki galo.
  • Žmogų apima palaimos, euforijos jausmas. Jis būna itin pakiliai nusiteikęs ir šio nusiteikimo nepakeičia net visiškai šalia vykstantys neigiami, ar net tragiški įvykiai.
  • Sergantis lengvai susierzina, praranda dėmesį – šokinėja nuo vienos minties ir idėjos prie kitos.
  • Gali atsirasti neįprastas seksualinis elgesys – vienkartiniai neatsargūs seksualiniai santykiai, intensyvi partnerių kaita. Taip pat piktnaudžiavimas vaistais, narkotikais ar alkoholiu.

Nebūtinai reiškiasi visi išvardinti simptomai, tačiau paprastai manija diagnozuojama, kai pasireiškia bent trys iš išvardintų.

Depresijos epizodo metu pasireiškia įprasti depresijai simptomai:

  • Liūdna arba nerimastinga nuotaika;
  • Miego sutrikimai – miegama per ilgai, per trumpai arba tiesiog neramiai – su dažnais prasibudimais;
  • Sutrikęs apetitas ir krentantis svoris, arba apskritai – išaugęs apetitas ir svoris;
  • Suirzimas, nuovargio jausmas;
  • Energijos praradimas;
  • Įkyrūs fiziniai simptomai, kurie nepasiduoda gydymui – pvz. chroniškas skausmas arba viduriavimas;
  • Kaltės jausmas, kritusi savivertė;
  • Mintys apie mirtį arba savižudybę. Taip pat ir bandymai nusižudyti.

Kaip gydomas bipolinis sutrikimas?

Norint efektyviai suvaldyti bipolini sutrikimą, dažniausiai prireikia kombinuoto gydymo plano, susidedančio iš kelių priemonių: vaistų, psichologinės terapijos, gyvenimo būdo pokyčių, šeimos paramos.

Gydymas vaistais dažniausiai apima tam tikrų papildų, tokių kaip litis vartojimą. Bei medikamentus, skirtus nuotaikai stabilizuoti. Pastaruosius labai svarbu parinkti individualiai. Be to – jie gali turėti įvairių šalutinių efektų, todėl čia bus būtina gydytojo pagalba. Be to, gali prireikti išbandyti keletą skirtingų preparatų, kol bus parinkti tokie, kurie duoda geriausią efektą.

Psichologinė terapija – yra labai svarbi, kaip palaikanti priemonė. Kadangi bipolinis sutrikimas paprastai paveikia ne tik sergantįjį, bet ir jo šeimos narius – labai rekomenduojama yra į šeimą orientuota terapija.

Gyvenimo būdo pokyčiai yra labai svarbi bendro gydymo komplekso dalis. Svarbiausi teigiamą įtaką darantys dalykai yra šie: reguliarus ir pastovus miego grafikas, alkoholio ir kofeino suvartojimo mažinimas; sportas ir reguliarus fizinis krūvis. Ne visai tradicinės praktikos, padedančios mažinti stresą – tokios kaip meditacija – taip pat daro teigiamą poveikį.

Parama: Grupinė terapija ir įvairios savitarpio pagalbos grupės yra labai svarbi priemonė, kuri padeda išvengti socialinės izoliacijos ir išmokti susidoroti su ligos pasekmėmis. Artimų žmonių dalyvavimas tokiose grupėse taip pat labai svarbus. Jeigu serga jūsų šeimos narys – tokiose grupėse išmoksite kaip efektyviai suteikti pagalbą ir palaikyti sergantį. Ir tuo pačiu sužinosite, kaip tokiose situacijose pagelbėti sau, kaip efektyviau suvaldyti stresą.

Straipsnyje “8 Būdai kaip efektyviai kontroliuoti bipolinį sutrikimą” galite rasti ir daugiau efektyvių idėjų kaip padėti sau ir kontroliuoti ligą.

Nepamirškite, kad vidutiniškai prireikia vieno – dviejų mėnesių kombinuotos terapijos, kad pilnavertiškai pasijaustų gydymo efektas. Taip pat, gali prireikti laiko, kol bus atrasta konkrečiam žmogui labiausiai tinkama ir efektyvi gydymo kombinacija. Tačiau labai svarbu žinoti, kad turint kantrybės ir įdėjus šiek tiek pastangų – liga tikrai sukontroliuojama. Ir sergantis žmogus gali dirbti bei gyventi pilnavertį gyvenimą.


Pasidalinkite šiuo straipsniu

Susiję straipsniai...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *