Kas yra autizmas ir kokie jo požymiai

Pasidalinkite šiuo straipsniu

Nors žodį “autizmas” girdėję yra praktiškai visi, didelė dalis žmonių vis dar nežino kas slepiasi po šia sąvoka, arba turi labai klaidingą įsivaizdavimą. Vieni turi viziją, kad autistai – visiškai nereaguojantys į aplinką žmonės, kurie visą laiką linguoja ir žiūri į vieną tašką. Kiti gi – turi truputį romantizuotą įsivaizdavimą,  kad autistai – šiek tiek keistoki ir uždaroki genijai, galintys mintinai traukti dešimto lygio šaknis.

Ir vieni, ir kiti gali būti bent dalinai teisūs, kadangi autizmo požymių “rinkinys” pas kiekvieną autistą gali būti labai skirtingas.

Mūsų smegenų neurologinis funkcionavimas skiriasi ir variacijų yra begalė. Autizmas – viena iš žmogiškų smegenų variacijų, bet tai nereiškia, kad ji būtinai ydinga. O pati nuostata, kad yra “sveikas” ar “normalus” smegenų tipas ar neurologinio ir pažintinio funkcionavimo stilius – yra kultūriškai suformuota fikcija. Ir ši fikcija tiek pat pagrįsta, kaip ir teiginys, kad egzistuoja  „teisinga“ rasė, lytis, religija, seksualinė orientacija ar kultūra. Tačiau šis buvimas “kitokiu” visuomenėje ir kultūroje, kuri pritaikyta neurotipiškiems žmonėms – autistus gali paversti neįgaliais.

Autizmas yra ne liga, o spektras – todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skirtingi. Taip pat labai skirtingos ir jų stipriosios savybės, bei iššūkiai su kuriais jie susiduria. Bet paprastai, daugeliui autistų kyla didesnių ar mažesnių iššūkių, susijusių su socialiniais santykiais ir interakcijomis.

Tradicinis požiūris į autizmą

Remiantis šiuo tradiciniu požiūriu, autizmas įvardinamas kaip neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi keli dalykai:

  • Sutrikę socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas palaikyti socialinius ryšius (vaikas menkai domisi bendraamžiais, nemoka su jais žaisti, palaikyti ilgesnį kontaktą);
  • Sutrikę kalbos ir kiti bendravimo gebėjimai (vaikas nesuvokia vadinamosios kūno kalbos, turi sunkumų išreiškiant savo mintis žodžiais);
  • Tam tikri elgesio sutrikimai, polinkis kartoti tuos pačius elgesio ir mąstymo modelius. Autistas būna paniręs į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą, yra ribotų interesų, priešinasi pokyčiams ir naujovėms. Taip pat gali būti įvairių pasikartojančių judesių, tokių kaip lingavimas. Autistai jaučia padidintą rutinos ir struktūros poreikį. Įprastų procedūrų ar aplinkos pasikeitimas gali juos išmušti iš pusiausvyros, sukelti pykčio ar kitų neigiamų emocijų priepuolį.

Tradicinio požiūrio šalininkai autizmą paprastai įvardina kaip ligą, kurią reikia gydyti ir neretai visą dėmesį sutelkia tik į neigiamus, ribojančius autizmo bruožus.

Dažniausiai išskiriami tokie požymiai, rodantys autizmą:

  • Iššūkiai, susiję su socialinių ryšių palaikymu (vaikas menkai domisi bendraamžiais, nemoka su jais žaisti, palaikyti ilgesnį kontaktą);
  • Sutrikę kalbos ir kiti bendravimo gebėjimai (vaikas nesuvokia vadinamosios kūno kalbos, turi sunkumų išreiškiant savo mintis žodžiais);

Tam tikri elgesio sutrikimai, polinkis kartoti tuos pačius elgesio ir mąstymo modelius. Autistiškas žmogus gali būti paniręs į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą, aktyviai priešintis pokyčiams ir naujovėms.

Taip pat gali būti įvairių pasikartojančių judesių, tokių kaip lingavimas. Autistai jaučia padidintą rutinos ir struktūros poreikį. Įprastų procedūrų ar aplinkos pasikeitimas gali juos išmušti iš pusiausvyros, sukelti pyktį ar kitas neigiamas emocijas.

Kokie yra autizmo požymiai ir kaip jį atpažinti?

Autizmas niekaip neatsispindi vaiko ar suaugusiojo išorėje. O ir patys autistiški asmenys labai skiriasi vienas nuo kito.  Dėl to, kad autizmo požymių “rinkinys” pas kiekvieną skirtingas, autizmą sunku tiksliai apibūdinti, bei atpažinti. Paprasčiau tariant, sužinoję, kad žmogus yra autistas, bet nepažinodami žmogaus, negalėsite pasakyti apie jį nieko. Išskyrus nebent tai, kad šis žmogus greičiausiai patiria sunkumų, susijusių su bendravimu ir socialine sąveika.

Autizmo požymiai dažniausiai pastebimi, kai vaikui yra 2-3 metukai. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad autizmą 70% tikslumu galima diagnozuoti dar kai mažylis yra mamos gimdoje.

Mokslininkai ir gydytojai praktikai pirminei diagnostikai sukūrė vadinamąją „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Vaiko tėvai turėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus, rodančius tikimybę, kad vaikui būdingas tam tikras autistiškumas:

  • vaikas nereaguoja (arba labai retai reaguoja) į savo vardą;
  • vaiko kalbos įgūdžiai vystosi lėtai;
  • vaikas neklauso nurodymų; kartais atrodo, kad vaikas yra kurčias ar neprigirdi;
  • vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja ranka atsisveikindamas;
  • vaikas neseka tėvų žvilgsnio;
  • Vaikas dažnai kartoja keistus, neįprastus judesius;
  • vaikas yra pernelyg aktyvus, nebendraujantis ar užsispyręs;
  • vaikas nemėgsta prisilietimų, jautriai reaguoja į garsus, šviesą ar tam tikrus daiktus;
  • kartais atrodo, kad vaikas nejaučia skausmo;
  • vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai;
  • vaikas nemoka žaisti su žaisliukais, naudoja juos ne pagal paskirtį;
  • vaikas negali paaiškinti, ko jis nori;
  • vaikas neatsako šypsena į šypseną; vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis;
  • vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus;
  • vaikas atrodo labiau mėgsta žaisti/būti vienas;
  • vaikas ima daiktus tik sau;
  • pagal savo amžių vaikas atrodo labai nepriklausomas;
  • vaikas tarsi gyvena savo pasaulyje;
  • vaikas keistai prisirišęs prie kai kurių žaislų, daiktų ar taisyklių;
  • vaikas didžiąją laiko dalį praleidžia tvarkydamas daiktus, dėliodamas juos į vieną liniją, dėstydamas juos tam tikra nekintama tvarka.

Tikrai nereikia nerimauti, jei pas vaiką pasireiškia vienas kitas požymis. Visi mes turime vienokių ar kitokių autizmui būdingų asmenybės ypatumų. Tačiau, jeigu pastebite, kad jūsų vaikui būdingi daugelis išvardintų dalykų – vertėtų pasitarti su specialistais.

Kreiptis galima į šeimos gydytoją, kuris veikiausiai iškart nusiųs jus pas vaikų neurologą, į artimiausią Ankstyvosios reabilitacijos skyrių ar į raidos centrą.

Labai svarbu nelaukti. Įvairūs tyrimai rodo, kad anksti pritaikius korekcines priemones, galima išties labai pagelbėti vaikui su integracija ir pagerinti jo savijautą.

Autizmo dovanos

Nemažai autistiškų žmonių pasižymi išskirtiniais talentais ir gabumais tam tikrose srityse. Tačiau, jie gyvena visuomenėje, sukurtoje pagal neautistiškų žmonių pasaulio suvokimą, jutimus ir socialinius poreikius. Todėl tokioje visuomenėje autistiški asmenys dažnai yra tam tikra prasme neįgalūs. Tačiau tokiais juos paverčia visuomenės požiūris. Iš tiesų, kadangi autistų neurologiniai ypatumai yra kitokie, jie dažnai pasižymi išskirtinėmis ir visuomenei labai naudingomis savybėmis. Nepaisant to, kad kievienas autistiškas žmogus labai individualus, galima išskirti keletą dažniausiai pasitaikančių savybių:

  • išskirtinai gera vizualinė atmintis;
  • nestandartinis mąstymas, išskirtinis gebėjimas pastebėti tam tikrus dėsningumus;
  • susikoncentravimas į pačiam autistui įdomias veiklas (tačiau tuo pačiu šios veiklos gali būti labai naudingos ir svarbios ir visai visuomenei. Beje, manoma, kad eilė žinomų išradėjų ir mokslininkų, turėjo labai daug autizmui būdingų simptomų);
  • pastabumas smulkiausioms detalėms;
  • įsigilinimas į savo interesų sritis;
  • besąlygiškas lojalumas;
  • teisingumas (kalba teisybę, nemeluoja, neišsisukinėja, nenaudoja „socialinių kaukių“, nesivelia į intrigas);
  • polinkis į vienodumą daro autistus tvarkingus ir organizuotus.

Įvairiuose šaltiniuose teko pastebėti viešų mokslininkų, psichologų ir kitų specialistų pasisakymų, kad NASA – yra bene daugiausia autistų po vienu stogu jungianti organizacija.

Ir iš tiesų – sudėtingose inžinerinėse specialybėse, kur dirbama su kosminėmis technologijomis – socialiniai įgūdžiai, gebėjimas bendrauti neretai nueina į antrą planą. Čia kur kas svarbesnis nestandartinis mąstymas, išskirtinis dėmesys detalėms ir gebėjimas fokusuotis į tą patį dalyką ilgą laiką. O būtent šių savybių deriniu neretai ir pasižymi autizmo spektro sutrikimų turintys žmonės.

Autizmo gydymas

Autizmas nėra liga. Autistu gimstama, o ne susergama. O pats autizmas nėra gydomas ar pagydomas. Tačiau, norint palengvinti autistiško vaiko integraciją į visuomenę, kuri pritaikyta neurotipiškiems žmonėms, yra taikomos įvairios priemonės.  Kuo anksčiau jos pradedamos taikyti – tuo didesnis teigiamas poveikis pastebimas.

Populiariausias mūsų šalyje priemones galima suskirstyti į kelias kategorijas:

  • Medikamentiniai gydymo būdai. Nėra atrasta vaistų, “išjungiančių” autizmą. Tačiau gydymas tam tikrais preparatais paprastai yra gana svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažnai skiriamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai ir įvairūs raminamieji preparatai. Vitaminai ir raminamieji preparatai padeda pagerinti miegą, mažina hiperaktyvumą, į save nukreiptą agresiją. Neuroleptiniai vaistai gali pagerinti bendravimą, tačiau jie turi stiprių šalutinių poveikių, todėl ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas.
  • Psichologinės ir pedagoginės priemonės. Jų spektras labai platus. Gaila, kad Lietuvoje daugelis šių priemonių nėra sistemingai taikomos. O tėvai priversti patys ieškoti pagalbos. Ir neretai netgi patys, pagal galimybes, turi pilnai apmokėti arba taikyti minėtas priemones. Yra sukurta daug autizmu  sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia autistiškus žmones, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia.
  • Specialios, individualiai parenkamos terapijos: ABA terapija, kalbos ir kalbėjimo mokymas naudojant paveikslėlius (PECS), elgesio mokymas (TEACCH), įvairių užsiėmimų terapijos skirtos šalinti koordinacijos ir sensorikos sutrikimus, “Socialinių istorijų” metodika ir kt.

Ką labai svarbu žinoti, jei jūsų aplinkoje yra žmonių, turinčių autizmą

Autizmo paplitimas gana didelis, ir pagal statistiką kas 70-as vaikas yra autistiškas. Nepaisant to, pačią autizmo sąvoką Lietuvoje vis dar gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Daugelis tėvų ir net mokytojų vis dar nėra gerai susipažinę su šiuo ypatumu. Jeigu jūsų aplinkoje yra žmonių, turinčių autizmą – svarbu žinoti šiuos dalykus:

  • Dažnai klaidingai galvojama, kad autistai yra apatiški, neturi jausmų arba jų jausmai mažiau intensyvūs. Tai visiška netiesa. Paprasčiausiai tokiems asmenims yra sunkumų tinkamai išreiškiant ir parodant savo jausmus. Tačiau iš tiesų autistai, lygiai taip pat kaip ir visi turi iš išgyvena jausmus: jie myli, kenčia, liūdi, džiaugiasi, jaučia nuoskaudą.
  • Tokie žmonės dažniausiai atrodo kaip nemėgstantys bendravimo ir kitų žmonių. Tačiau tai nėra visiškai tiesa, kadangi daugelis autistų nori, tačiau paprasčiausiai nemoka bendrauti neurotipiškiems žmonėms priimtinu būdu. Neretai, po kelių nesėkmingų bandymų užmegsti draugiškus santykius, jie pradeda dar menkiau pasitikėti savimi ar atsiriboja nuo kitų. Todėl labai svarbu toleruoti tokius žmones ir suteikti jiems galimybę išmokti tinkamai palaikyti kontaktą.
  • Labai svarbu suteikti autistui daugiau dėmesio. Jis labai mielai kalba jiems įdomiomis temomis, tad kuo daugiau dėmesio skirkite tiems dalykams, kurie jį domina. Tokiu atveju pavyks užmegzti ryšį.
  • Nors iš šono to ir nesimato, tačiau autistai supranta, kad jie yra kitokie nei visi. Štai todėl jie labai dažnai renkasi vienatvę, nors dėl to visiškai nesijaučia laimingi.

Žmogus, turintis autizmą, lygiai taip pat kaip ir kiti nori turėti draugų, būti mylimas ir mylėti, nori būti suprastas, gerbiamas ir vertinamas. Ir itin skaudžiai išgyvena atstūmimą. Priimkite šiuos žmones į savo ratą ir elkitės taip kaip, kaip ir su kitais artimaisiais.

Rekomenduojame:

Lietuvos autizmo asociacijos  “Lietaus vaikai” puslapis, kuriame rasite daug praktinės informacijos informacijos apie autizmą ir aspergerio sindromą, priklausančią pagalbą ir pan.

Facebook blogas “Autisto tėtis” – autistišką vaiką auginančio tėčio blogas, kurio tikslas – griauti mitus apie autizmą, keisti ne tik visuomenės, bet ir pačių tėvų požiūrį apie tai. Bei suteikti naudingą informaciją.

 


Pasidalinkite šiuo straipsniu

Susiję straipsniai...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *