Kas yra depresija, kaip ji diagnozuojama ir gydoma

Depresija – dažnai pasitaikanti liga, sukelta eilės vidinių ir išorinių priežasčių. Ji daro įtaką ne tik žmogaus savijautai, bet ir jo mąstymui, bei elgesiui. Geroji žinia – depresija gana efektyviai gydoma.

Depresijos simptomai

Pas kiekvieną sergantį žmogų depresija pasireiškia gana individualiai, simptomai gali būti ne tik skirtingi, bet ir nevienodo stiprumo.  Dažniausiai pasitaikantys depresijos simptomai yra šie:

• Liūdesys, depresinė nuotaika;
• Nebesidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau džiugino;
• Apetito pokyčiai – svori priaugimas arba nukritimas;
• Nemiga arba atvirkščiai – padidintas miego poreikis;
• Energijos praradimas, vangumas;
• Sulėtėję judesiai ir kalba;
• Betiksliai nerviniai judesiai;
• Nepagrįstas kaltės jausmas, sumažėjusi savivertė;
• Negebėjimas susikoncentruoti, priimti sprendimus;
• Mintys apie mirtį arba savižudybę.

Neretai depresija painiojama su liūdesiu, nusiminimu ir gedulu. Tačiau iš tiesų šios būklės tikrai nėra vienas ir tas pats. Liūdesys, kaip taisyklė, trunka trumpiau. Depresija diagnozuojama tada, kai būklė tęsiasi dvi savaites ir ilgiau. Nors tam tikrais aspektais depresija panaši į gedulą ir neretai eina kartu – tai taip pat skirtingos būklės. Stiprus gedulas gali sukelti depresiją. Tačiau gedulo atveju paprastai išlaikomas savivertės jausmas, o skausmingos emocijos ateina tarsi bangomis, jos būna persipynusios su teigiamais prisiminimais apie prarastą žmogų. Depresijos atveju – nuotaikos ir susidomėjimo praradimas paprastai yra labai stabilus ir tęsiasi bent kelias savaites.

Depresijos paplitimas

Depresija – gana dažna liga. Skaičiuojama, kad vienas iš šešių žmonių susidurs su depresija bent kartą savo gyvenime. Depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiaus etape, bet tipiškai pirmą kartą pasireiškia pasiekus vėlyvos paauglystės amžių. Moterys labiau linkusios sirgti depresija nei vyrai. Kai kurie tyrimai nurodo, kad net viena iš trijų moterų bent kartą per savo gyvenimą susiduria su depresija.

Depresijos priežastys ir rizikos faktoriai

Depresijos priežastys ir rizikos faktoriai yra labai įvairūs.

Yra tyrimų, patvirtinančių, kad depresija gali būti paveldima. Rizika ypač išauga, jei sergančių yra artimų giminaičių tarpe.

Priežastys gali būti ir neuroendokrininės ir neurofiziologinės – pvz. padidėjęs hormono kortezolo kiekis.  Dauguma tyrimų atskleidė, kad depresijos susirgimą dažnai sukelia priekinės dalies kairiojo smegenų pusrutulio žievės sumažėjusi veikla, aktyvumas.

Pastebėta, kad gali įtakos turėti ir metų laikai. Rizika susirgti padidėja rudenį ir žiemą.

Labai didelę įtaką turi objektyvūs neigiami veiksniai ir stresą keliantys gyvenimo įvykiai:

• Netikėta, sunki, ūmi liga;
• Artimųjų netektis;
• Santykių nutraukimas;
• Nepalanki socialinė aplinka, patyčios.

Manoma, kad susirgimą depresija gali paskatinti tokie asmenybės bruožai kaip neurotiškumas, žemas ekstraversijos lygis, sunki, nedarni vaikystė, nevykęs auklėjimas arba tėvų netektis, ilgalaikis išsiskyrimas.

Depresijos gydymas

Pati geriausia žinia apie depresiją yra ta, kad tai viena iš lengviausiai pagydomų psichinių ligų.

80-90% sergančiųjų gydymas duoda gerą efektą. Ir beveik visi pacientai patiria bent jau dalinį simptomų palengvėjimą. Tačiau prieš diagnozavimą ir gydymą labai svarbu atlikti teisingą diagnostinį įvertinimą, ir patikrinti ar nėra fiziologinių depresijos priežasčių. Pavyzdžiui, viena iš tokių priežasčių gali būti tam tiktų vitaminų trūkumas ar skydliaukės veiklos sutrikimas.

Priklausomai nuo depresijos sunkumo, simptomų ir priežasčių gali būti taikomas labai įvairus gydymas. Tačiau dažniausiai parenkama kombinuota terapija – psichologo konsultacijos plius gydymas vaistais, vadinamaisiais antidepresantais.

Jeigu jūs šiuo metu sergate depresija ir geriate antidepresantus, turite žinoti, kad gali prireikti 2-3 mėnesių, kol pajausite pagerėjimą. Taigi – kantrybė čia labai svarbi. Jeigu po kelių savaičių pagerėjimo nebus, gydytojas veikiausiai bus linkęs didinti vaistų dozę arba apskritai keisti vaistus. Visiškai normalu bei įprasta yra ir tai, jeigu jūsų gydytojas prašo dar pusmetį ar ilgiau vartoti vaistus, net kai jūsų būklė reikšmingai pagerėjo. Ilgalaikis vaistų vartojimas paprastai sumažina depresijos epizodų pasireiškimo riziką ateityje.

Lengvos depresijos gydymui gali būti skiriamos tik psichologo konsultacijos. Čia, vėlgi reikės kantrybės. Paprastai prireikia 10-15 konsultacijų, kad atsirastų pastebimas būklės pagerėjimas. Deja, Lietuvoje depresijos atveju skiriamų psichologo kompensuojamų konsultacijų skaičius yra labai ribotas, ir dažnai jų nepakanka. Todėl, norint geresnio poveikio, gali teikti kreiptis šios paslaugos privačiai. Psichologų konsultacijos nėra pigios, kainos svyruoja nuo 10 Eur (paprastai tai pradedantieji specialistai) iki 100 Eur už vieną konsultaciją.

Savipagalba ir depresijos gydymas be vaistų

Yra daugybė būdų, kaip galite sau padėti, jeigu sergate depresija. Ir kai kurie iš šių būdų – labai efektyvūs:

• Aktyvi fizinė veikla, sportas, pasivaikščiojimai lauke – daugeliui sergančių depresija duoda labai pastebimą poveikį, pagerina savijautą ir pakelia nuotaiką;
• Reguliarus miego grafikas ir pakankamas miego kiekis;
• Alkoholio vengimas. Yra gana gajus mitas, kad alkoholis bent laikinai pagerina psichologinę savijautą. Realybėje, sergantiems depresija asmenims – alkoholio poveikis būna labai negatyvus. Ir alkoholis netgi vadinamas depresantu.
• Sveika mityba.

Dalis žmonių depresiją klaidingai vertina kaip tingulį, pesimizmą ar tiesiog „probleminį“ asmens charakterį. Todėl sergantys depresija kartais nesulaukia paramos ir pagalbos, kuri yra būtina sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Todėl norisi dar kartą akcentuoti – depresija yra reali liga ir kas svarbiausia – yra efektyvių jos gydymo būdų. Būten dėl šios priežasties, jeigu galvojate, kad jums galėtų būti depresija – būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją arba psichoterapeutą. Pasidalinkite savo nuogąstavimais ir paprašykite įvertinti jūsų būklę. Nustačius diagnozę ir parinkus tinkamą gydymą – absoliuti dauguma sergančiųjų gali depresiją įveikti.