6 būdai kaip padėti depresija sergančiam artimąjam

Depresija – labai dažna liga, su kuria bent kartą gyvenime gali būti sirgę ~18% žmonių. Nepaisant jos dažnumo, daugelis žmonių vis dar turi labai mažai informacijos apie šią ligą. Todėl sergantys depresija susiduria su stigmatizavimu ir aplinkinių nesupratingumu. Iš tiesų dažnai tenka išgirsti, kaip apie depresija sergantį žmogų sakoma “neturi ką veikti”, “prisigalvoja ligų iš tingumo” ar ‘’negalima sau leisti šitaip apsileisti“. Iš tiesų – depresija nėra „išsigalvojimas“. Tai sunki, sekinanti liga, kuri iš žmogaus ne tik atima gyvenimo džiaugsmą, bet gali atimti ir norą gyventi – sergantys depresija žmonės pakliūna į padidintos savižudybių rizikos grupę. Ir rūpintis šia liga sergančiu žmogumi reikia taip pat rimtai, kaip ir sergančiu bet kokia mums įprasta fizine liga.

Jeigu jūsų artimasis, mylimas žmogus, draugas kovoja su depresija, gali būti, kad jums ne visada lengva žinoti kaip parodyti jam savo rūpestį ir meilę. Šis straipsnis skirtas trumpam susipažinimui su depresija ir pasidalinimui mintimis, kaip palaikyti sergantį žmogų.

1. Susirinkite informaciją

Įvairių šaltinių duomenimis, net 70 % depresijos atvejų nėra oficialiai diagnozuojami. Todėl jūsų situacija gali būti panaši – galbūt jūsų artimasis dar net neturi oficialios diagnozės, tačiau jūs pastebite nerimą keliančių ženklų? O gal jums svarbiam žmogui depresija jau diagnozuota. Bet kuriuo atveju – pirmas ir vienas svarbiausių dalykų, norint efektyviai padėti – susirinkti informaciją apie depresiją ir jos simptomus.

Tai padės ne tik geriau suprasti kaip jaučiasi jūsų artimas žmogus. Specialių žinių turėjimas padės atpažinti situacijas, kuomet jūsų pagalbos nepakanka ir būtinas skubus specialistų įsitraukimas.

Depresijos simptomai pas kiekvieną žmogų gali kažkiek skirtis. Taip pat ir pas tą patį žmogų jie gali kisti bėgant laikui. Bet vienas esminių, daugeliui būdingų požymių – mažiausiai kelias savaites trunkantys depresiniai epizodai, kai žmogus praranda susidomėjimą daugeliu veiklų, kurios anksčiau jį džiugino.

Kiti dažniau pasitaikantys simptomai:

• Liūdesys, vidinės tuštumos ir beviltiškumo jausmas.
• Pykčio protrūkiai ir irzlumas.
• Nemiga arba perdėtas mieguistumas.
• Dingęs susidomėjimas įprastomis veiklomis (hobiais, sportu, taip pat dingęs susidomėjimas seksualine veikla).
• Reikšmingas svorio praradimas arba priaugimas, atsiradęs dėl apetito pokyčių.
• Psichomotoriniai pokyčiai – sulėtėjimas, arba kaip tik padidėjęs tempas, žmogus atrodo dirglus, bet veiklus ir nenuilstantis.
• Vangumas ir energijos stygius praktiškai kiekvieną dieną.
• Sunkumai susikoncentruojant į konkrečią veiklą.
• Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę.

Svarbu, kad žinotumėte, jog pas vaikus ir paauglius depresija išoriškai dažnai būna panašesnė į suirzimą, nei liūdesį, t.y. simptomai gali būti šiek tiek kitokie.

2. Paskatinkite kreiptis profesionalios pagalbos

Daugybė žmonių, išgyvenančių depresiją, dėl informacijos stokos net nesuvokia, kad jie susiduria ir kovoja su rimta liga. O žinoti labai svarbu pirmiausia todėl, kad depresija šiais laikais yra tikrai efektyviai gydoma. Ir skirtingai nuo nusistovėjusių klaidingų steoreotipų – gydymas nėra “žmogaus prifarširavimas vaistais, nuo kurių jis pavirsta faktiškai zombiu”. Daugybei sergančiųjų efektyviai pagelbėti galima net netaikant medikamentinio gydymo.

Paskatinti žmogų ieškoti gydymo gali būti nelengva, ypač tais atvejais, kai pats žmogus nesuvokia ar nepripažįsta, kad serga. Štai keletas idėjų, kurios galėtų padėti pakreipti pokalbį tinkama linkme:

• Pasidalinkite kokius jums nerimą keliančius pokyčius žmoguje pastebėjote.
• Pasidalinkite informacija, kurią jūs turite apie depresiją ir neigiamus depresijos poveikius žmogaus gyvenimui.
• Pasiūlykite artimam žmogui pagalbą ieškant tinkamo psichologo.
• Pasiūlykite artimąjį palydėti iki gydytojo.
• Kad sumažintumėte susitikimo su šeimos gydytoju, psichologu ar psichiatru stresą – padėkite artimam žmogui pasiruošti sąrašą su klausimais, kuriuos jis norėtų užduoti gydytojui.
• Pasiūlykite artimajam apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl bet kokių intensyvesnių fizinių simptomų, kuriuos jis patiria – pvz. nemigos, nuovargio ir pan. Visų pirma – šeimos gydytojas galės atlikti išsamesnius tyrimus ir patikrinti kitus galimus diagnozės variantus. Visų antra, net jeigu jūsų artimasis nueis išsitirti dėl tariamai grynai fiziologinio simptomo (pavyzdžiui, nuolatinio nuovargio) – geras šeimos gydytojas tikrai pastebės depresijos požymius ir paskatins kreiptis į atitinkamą specialistą. Labai gali būti, kad į jūsų nuogąstavimus negatyviai reaguojantis artimasis visai kitaip priims diagnozę, kai ją išgirs iš gydytojo lūpų.

3. Būkite šalia ir išklausykite

Nuoširdžiais pokalbiais jūs negalite pagydyti depresijos, tačiau galite padaryti, kad artimas žmogus jaustųsi išgirstas, reikalingas ir suprastas. Jeigu nežinote ką pasakyti sunkų periodą išgyvenčiam artimajam – štai kelios rekomenduojamos frazės ir klausimai:

• Tu ne vienas, aš esu šalia, kad padėčiau.
• Galbūt aš negaliu iki galo suprasti kaip dabar jautiesi, bet aš labai noriu tau padėti.
• Ką galiu padaryti, kad tau padėčiau?
• Tu nesi našta.
• Tai ne tavo kaltė, tai liga. Aš myliu tave, tu man svarbus ir reikalingas.

Venkite šių frazių ir klausimų:

• Tai tik toks periodas, viskas praeis.
• Visi kartais taip jaučiasi.
• Kodėl tu visada toks negatyvus(-i)?
• Kuo daugiau apie tai galvosi, tuo blogiau jausiesi.
• Galvok apie teigiamus dalykus!

Labai dažnai ne žodinis palaikymas, o tiesiog buvimas kartu, apkabinimas pagelbėja kur kas labiau, negu bandymas surasti situacijai tinkančius žodžius.

4. Suteikite praktinę pagalbą

Depresija net paprasčiausius kasdienius darbus gali paversti sunkiai pakeliamais ar neįmanomais. Paklauskite depresija sergančio artimo žmogaus, galbūt galėtumėte jam pagelbėti su tam tikrais darbais, pavyzdžiui:

• Pavežėti iki svarbaus susitikimo, gydytojo ar parduotuvės.
• Nupirkti maisto produktų (arba nueiti apsipirkti kartu).
• Pasivaikščioti kartu kelis kartus per savaitę.
• Padėti apsitvarkyti namuose.
• Nueiti kartu į filmą, arba tiesiog kartu išeiti iš namų.

5. Reaguokite rimtai, jei manote, kad situacija krizinė

Esant stipriems depresijos epizodams, savižudybės rizika išties egzistuoja. Vienas didžiausių rizikos faktorių – praeityje buvę bandymai nusižudyti.

Tokioje situacijoje labai svarbu suprasti, kad veikiausiai savarankiškai padėti čia negalėsite ir rekomenduojami žingsniai būtų tokie:

•  Nedelsiant paskambinti greitosios pagalbos telefonu ir papasakoti apie situaciją ir savo nerimą nepriklausomai nepriklausomai nuo to, ar esate šalia sergančio žmogaus, ar jums nerimą sukėlė pokalbis telefonu, ar neįprastos žinutės.
• Tik susisiekus su pagalbos tarnyba – susisiekti su sergančiojo artimais žmonėmis kuriais pasitikite, ir papasakoti apie situacija. Pradėkite nuo tų, kurie jūsų manymų, tuo momentu fiziškai yra arčiausiai sergančio žmogaus.
• Jeigu epizodo metu esate šalia depresija sergančio žmogaus – nepalikite jo vieno ir būkite šalia, kol atvyks pagalba.
• Pašalinkite iš sergančiojo matymo lauko visus potencialiai pavojingus daiktus – vaistus, ginklus, aštrius daiktus.

6. Pasirūpinkite savimi

Rūpinimasis depresija sergančiu artimuoju gali būti labai sudėtingas ir net sekinantis. Tinkamai pasirūpinti sergančiu žmogumi galėsite tik tuomet, jei pirmiausia pasirūpinsite savimi. Todėl labai svarbu, kad nepamirštumėte savo poreikių ir nusistatytumėte tam tikras ribas:

• Nepamirškite dalykų, kurie jus džiugina ir skirkite laiko atsipalaidavimui.
• Nustatykite kas jums priimtina ir kas ne. Visiškai normalu, kad jūs negalėsite būti šalia sergančio artimojo visą laiką ir suteikti pagalbos bet kuriuo metu. Nusistatykite sau aiškias ribas – ką jus norite ir ko nenorite bei negalite daryti. Pvz., jūs galite nuspręsti neatsiliepti į sergančio draugo skambučius vidury nakties arba nepraleisti jums svarbių renginių ar šeimos susibūrimų vien todėl, kad sergantis artimas žmogus nenori ir negali eiti kartu.
• Ieškokite palaikymo. Jeigu jūs kažkam esate emocinė atrama – labai svarbu, kad pasirūpintumėte ir savo emociniu palaikymu. Pasidalinkite savo savijauta su žmonėmis, kuriais pasitikite. Jei jaučiate, kad jūsų savijauta ženkliai pablogėjo – nevenkite kreiptis pagalbos į psichologą ar depresija sergančių artimųjų palaikymo grupę.