Panikos atakos ir panikos sutrikimas: Simptomai, priežastys ir gydymas

Panikos ataka vadinama būklė, kai žmogus jaučia labai intensyvią baimę ir diskomfortą. Ši būklė piką pasiekia labai greitai, paprastai vos kelių sekundžių ar minučių bėgyje. Panikos atakos metu pasireiškia eilė įvairių psichologinių ir fizinių simptomų. Tipiškai panikos atakos metu pagreitėja širdies ritmas, išmuša prakaitas, atsiranda drebulys, šaltkrėtis, pagreitėja kvėpavimas. Gali skaudėti krūtinę, galvą, pilvą. Atsiranda artėjančios nelaimės, bausmės ar tiesiog kažko blogo nuojauta.

Panikos sutrikimo diagnozavimas

Panikos sutrikimas diagnozuojamas tada, kai žmogus patiria pasikartojančius netikėtus panikos priepuolius. Kitaip tariant – priepuoliai turi kartotis, bei atsirasti tarsi iš niekur, be jokios rimtos priežasties. Nepaisant to, kad priepuolių netikėtumas yra būtinas sutrikimo diagnozavimui –  nuo panikos sutrikimo kenčiantis žmogus gali patirti ir tikėtus panikos priepuolius, kuriuos sukelia įvairūs žinomi negatyvūs veiksniai, įvairios fobijos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi vorų fobiją – visai tikėtina, kad pamačius didelį vorą, jį ištiks panikos priepuolis. Maždaug pusė nuo panikos sutrikimo kenčiančių žmonių patiria tiek tikėtus, tiek netikėtus panikos priepuolius.

Panikos priepuolio simptomai

Panikos priepuolio metu žmogus patiria visa eilę nemalonių ir net gąsdinančių simptomų. Kiekvieno asmens simptomai ir jų intensyvumas gali skirtis. Net ir tas pats žmogus per skirtingus priepuolius gali jausti labai skirtingus simptomus.

Dažniausiai pasitaikantys fiziniai simptomai yra:

• Pagreitėjęs širdies ritmas;
• Prakaitavimas;
• Drebulys, šaltkrėtis;
• Dusulys, oro trūkumas, springimo jausmas;
• Krūtinės skausmas ar diskomfortas;
• Galvos svaigimo jausmas;
• Karščio ar šilumos pojūčiai kūne, dažniai apibūdinami kaip “badymo adatėlėmis jausmas”.

Dažniausi psichologiniai simptomai:

• Stipri baimė, kontrolės praradimas;
• Mirties baimė;
• Jausmas, kad žmogus yra atsiskyręs nuo kūno ir stebi save tarsi iš šalies.

Simptomai kai kuriems asmenims pasireiškia taip stipriai, kad net iš šono panikos priepuolį stebintys asmenys, supainioja ją su širdies smūgiu. Jau nekalbant apie tai, kad pats priepuolį patiriantis gali galvoti, kad miršta. Tačiau iš tiesų mirti nuo panikos atakos negalima.

Panikos atakos trukmė gali skirtis, bet tipiškai ji pasiekia piką per 2-10 minučių, ir tada simptomai pradeda po truputį nykti.  Panikos atakos retai tęsiasi ilgiau nei valandą, ir vidutinė trukmė yra 20-30 minučių.

Panikos priepuolių ir panikos sutrikimo atsiradimo priežastys

Manoma, kad vienas iš svarbesnių faktorių yra genetika, nors konkretūs genai, susiję su šiuo sutrikimu, dar nėra nustatyti. Žmonės, kurių tėvams buvo diagnozuotas nerimo sutrikimas, depresija ar bipolinis sutrikimas – pakliūna į padidintos rizikos panikos sutrikimui atsirasti grupę.

Į didesnę rizikos grupę pakliūna žmonės, kurie linkę patirti neigiamas emocijas. Vaikystėje išgyventos psichologinės ir fizinės traumos taip pat siejamos su didesniu polinkiu patirti panikos priepuolius.

Panikos sutrikimo gydymas

Tiek psichoterapija, tiek vaistai padeda efektyviai sumažinti panikos priepuolių dažnumą ir intensyvumą. Konkretus gydymas labai priklauso nuo konkretaus žmogaus situacijos, kitų ligų kuriomis sergama ir sutrikimo rimtumo.

Taikant psichoterapiją, daugelis pastebi pagerėjimą po kelių savaičių. O po kelių mėnesių simptomai labai ženkliai sumažėja arba apskritai išnyksta.

Esant sudėtingesnei situacijai, gydytojas gali pasiūlyti ir medikamentinį gydymą. Neretai parenkami vaistai, kurie duoda kompleksinį efektą gydant tiek nerimą, tiek depresiją, tiek panikos sutrikimą.