Aspergerio sindromas: Kas tai ir kuo šie žmonės išskirtiniai

Kas yra Aspergerio sindromas

Išgirdus terminą “Aspergerio sindromas” – daliai žmonių prieš akis iškyla keistuolio, į akis nežiūrinčio, vienatvę mėgstančio, tačiau labai protingo moksliuko stereotipas. Tačiau dar didesnė žmonių dalis, bent jau Lietuvoje, ko gero, apskritai nebus girdėjusi šio termino.

Todėl šio straipsnio tikslas – pasidalinti informacija apie tai, kas iš tiesų yra Aspergerio sindromas, kokie teiginiai apie šį sindromą yra tiesa, ir kokie – viso labo mitai. Kaip jis nustatomas, ir kas daroma, kuomet specialistai nustato, kad žmogus turi šį sindromą.

Tradiciškai Aspergerio sindromas įvardinamas kaip autizmo spektro sutrikimas. Remiantis neuroįvairovės teorija – galima pasakyti, kad tai tiesiog kitoks žmogaus neurologinio veikimo būdas. Arba, kaip pasakė Aspergerio sindromo srityje besispecializuojantis psichologijos profesorius Tony Attwoodas – vaikai ir suaugę su Aspergerio sindromu tiesiog turi kitokį, bet ne ydingą, mąstymo būdą.

Dėl kitokios neurologinės veiklos ypatumų, Aspergerio sindromą turintys žmonės dažnai susiduria su tam tikrais iššūkiais. Dažniausiai pasitaikantys sunkumai yra šie:

1. Tam tikri sunkumai, susiję su socialine komunikacija, kontakto užmezgimu ir palaikymu. Sunkiai identifikuoja vadinamąją kūno kalbą, kitų žmonių žodžius supranta tiesmukai, neatpažįsta sarkazmo ir ironijos. Nesivelia į „socialinius žaidimus“, nepasižymi klasta. Yra tiesūs ir atviri, nelinkę meluoti, todėl netyčiomis gali įžeisti kitus. Nejaučia asmeninės erdvės – gali stovėti per arti arba per toli. Taip pat Aspergerio sindromo turėtojai beveik visada pasižymi netipiniu akių kontaktu – arba jis yra palaikomas labai ribotai, į akis žiūrima mažai. Arba akių kontaktas yra pernelyg intenstyvus ir į pašnekovą nemandagiai spoksoma. Viso to pasekoje, kiti žmonės dažnai padaro klaidingą prielaidą, kad Aspergerio sindromą turintis vaikas ar suaugęs yra nemandagus, netaktiškas, arogantiškas keistuolis, kuris nemėgsta kompanijos. Tačiau tiesa dažniausiai yra priešinga – Aspergerio sindromą turintys žmonės paprastai labai nori turėti draugų. Ir jie patys yra labai lojalūs, patikimi draugai. Tačiau, turintiems šį sindromą, sunku užmegzti kontaktą ir jį palaikyti kitiems priimtinu būdu. Liūdna ir tai, kad paprastai, turintys Aspergerio sindromą žmonės, gana greitai susivokia, kad turi bendravimo sunkumų, ir nenorėdami įžeisti kitų – pasirenka atsiribojimą.
2. Sunkumai suprantant kitų emocijas ir priimtinu būdu išreiškiant savo emocijas. Aspergerio sindromą turintys žmonės gana sunkiai identifikuoja kito žmogaus savijautą ir emocijas iš antrinių faktorių – kūno kalbos, balso tono pokyčių. Taip pat gali stokoti žodžių savo emocijoms įvardinti. Dažnai tai klaidingai traktuojama kaip nejautrumas, atjautos neturėjimas. Tačiau iš tiesų – Aspergerio sindromą turintys žmonės gali būti labai jautrūs ir atjaučiantys,  tačiau jie patiria sunkumų, kai reikia pasirinkti tinkamą būdą parodyti savo atjautą ar kitokią situacijai tinkamą emociją.
3. Labai dažnai pasitaikantis bruožas yra ir fizinis nerangumas, prastesnė judesių koordinacija – keistoka eisena, prastesni nei kitų rezultatai žaidžiant komandinius žaidimus. Ypač tuos, kuriuose reikia mesti ar gaudyti kamuolį. Nors tuo tarpu sporto šakose, kur nebūtinas komandinis darbas – pavyzdžiui plaukime – aspergeriukai gali pasiekti išskirtinai gerų rezultatų, nes yra kantrūs ir atkaklūs.
4. Padidėjęs arba sumažėjęs jautrumas specifiniams garsams, kvapams, tekstūroms ar prisilietimams. Tam tikrais atvejais šis bruožas gali rimtai apsunkinti gyvenimą. Pvz. garsui jautrų aspergeriuką, visiškai iš pusiausvyros gali išmušti net toks kitiems įprastas dalykas, kaip klasėje per grindis stumiamos kėdės garsas. Vaikui augant, sensorinis jautrumas paprastai labai sumažėja, tačiau pasitaiko ir tokių asmenų, kuriems jis išlieka labai padidėjęs visą gyvenimą.
5. Netolygus mokymosi gebėjimų profilis. Žmonės su Aspergerio sindromu yra bent vidutinio, o neretai ir labai aukšto intelekto. Tačiau mes esame įpratę, kad žmogus, turintis aukštą intelektą, rodo gana gerus rezultatus įvairiose veiklose ir srityse. Tuo tarpu Aspergerio sindromo turėtojų mokymosi gebėjimų profilis labai netolygus – sindromą turintis asmuo gali be vargo mintyse spręsti sudėtingiausias matematikos lygtis, bet čia pat susidurti su sunkumais, kai reikia suskaičiuoti grąžą prie kasos.
6. Itin gilus, aistringas ir kartais viską užgožiantis susidomėjimas tam tikra tema – specialusis interesas. Neretai specialusis interesas būna gana siauras, išskirtinis ir neurotipiškiems žmonėms sunkiai pritaikomas – pvz. domėjimasis traukiniais, Napoleono karais, pieštukais ir pan.

Nors bent jau lietuviškoje literatūroje Aspergerio sindromas dažnai aprašomas per neigiamą, negalios prizmę, tačiau iš tiesų turintys šį sindromą asmenys gali turėti išskirtinių gebėjimų, kurie labai svarbūs ir reikalingi mūsų visuomenėje.

Stiprybės, kurios dažnai būdingos turintiems Aspergerio sindromą

• Ypatingas gebėjimas susifokusuoti į konkrečią sritį ir atkaklumas siekiant tikslo.
• Dėmesys detalėms ir išskirtinis gebėjimas jas įsiminti. Ypač jei tai susiję su specialiuoju interesu.
• Gali puikiai įsiminti ir perprasti taisykles, įstatymus, procesus, sistemas, pastebėti ir sumaniai patobulinti ar išnaudoti jų spragas.
• Labai geras sugebėjimas pastebėti pasikartojančius šablonus ir klasifikuoti daiktus. Aspergeriukai neretai puikiai jaučiasi kai reikia preciziškai kategorizuoti informaciją, laikantis tam tikrų griežtų taisyklių.
• Pareigingumas ir nuoširdumas – tai juos padaro išties lojaliais draugais ir sutuoktiniais.
• Tiesumas ir sąžiningumas. Dauguma jų turi labai stiprų socialinio teisingumo jausmą. Nelinkę dalyvauti patyčiose ar užsiimti bet kokiomis socialinėmis manipuliacijomis.
• Kadangi dažniausiai gerai jaučiasi būdami vieni, puikiai atlieka individualias užduotis, kurios kitiems galėtų būti nepriimtinos dėl per didelės socialinės izoliacijos.
• Paprastai yra visiškai nešališki ir labai tolerantiški, neturi diskriminacinių nuostatų dėl rasės, amžiaus, lyties ir kitų skirtumų. Vertina žmones pagal jų elgesį, ne pagal socialinį statusą, įtakingumą ar fizinį grožį.
• Gali būti itin atidūs savo rašymui ir kalbai, išreikšdami tiksliai tai, ką norėjo.
• Gali būti itin gabūs matematikai, kompiuterijai, procesams, struktūroms imliuose užsiėmimuose.
• Mėgsta daug kartų atlikti ir tobulinti tą pačią veiklą, kuri kitiems gali pasirodyti nuobodi.

Daktarė Temple Grandin, pati turinti autizmo spektro sutrikimą ir padariusi sėkmingą karjerą inžinerijos srityje – atkreipė dėmėsį, kad šis sutrikimas – gali būti labai vertingas ir naudingas. Ji pastebėjo, kad NASA yra vieta, kur dirba daug žmonių, turinčių autizmą ir Aspergerio sindromą. Ir atkreipė dėmesį, kad žmonės su autizmo spektro sutrikimais – yra didieji inovatoriai. Ir “jeigu pasaulis būtų paliktas socialiesiems – jokių pokyčių neįvyktų, nes mes vis dar gyventume urvuose plepėdami vienas su kitu”.

Kaip bebūtų, labai svarbu nesuabsoliutinti aukščiau išvardintų sunkumų ar stipriųjų pusių. Pas vienus žmones šie bruožai gali būti labai ryškiai išreikšti. Pas kitus jų gali ir išvis nebūti.

Aspergerio sindromas ir specialusis interesas

Specialusis interesas nusipelno atskiro aptarimo, kadangi paprastai kiekvieno Aspergerio sindromą turinčio žmogaus gyvenime jis atlieka ypatingą vaidmenį.

Pirmuosius neįprastus Aspergeriuko interesus galima pastebėti jau 2-3 metų amžiuje. Ir dažniausiai jie pasireiškia neįprastu susidomėjimu tam tikromis objektų detalėmis – pvz. besisukančiais mašinėlių ratais. Pas kiek vyresnio amžiaus vaikus jau galima pastebėti fiksacijas ir stiprų susidomėjimą specifinėmis objektų kategorijomis, stiprų polinkį sukaupti ko daugiau tokių objektų pavyzdžių. Kaip taisyklė – tai būna gana neįprasti objektai. Aspergeriukas gali domėtis pieštukais, kaupti visą informaciją apie juos ir juos kolekcionuoti. Specialiuoju interesu tai pat gali būti ir traukinių lokomotyvų modeliai ar Napoleono karai. Paprastai būna dviejų kategorijų specialusis interesas – kolekcionavimas arba siekis sukaupti kuo daugiau informacijos tam tikra tema. Nuo įprasto hobio specialusis interesas skiriasi intensyvumo laipsniu, ir kartais primena tikrą obsesiją. Kartais specialųjį interesą sunku identifikuoti, nes jis labai…. įprastas ir neatrodo niekaip keistai beigi dažnai vertinamas teigiamai. Pavyzdžiui, specialiuoju interesu gali tapti knygos. Tokiu atveju aspergeriukas knygas ryte rys. Ir suprasti, kad tai kur kas daugiau nei tiesiog meilė knygoms galima tik iš to, kad nuo knygų atsitraukiama itin sunkiai, atitrauktas vaikas labai sudirgsta ir knygos nepaleidžia iš rankų net tokiose situacijose, kur daugelis vaikų mieliau rinktųsi kitokią veiklą.

Specialusis interesas atlieka keletą svarbių funkcijų Aspergerio sindromą turinčio žmogaus gyvenime: jis padeda įveikti nerimą ir atsipalaiduoti, teikia malonumą, sukuria aiškumo ir gyvenimo nuspėjamumo jausmą, padeda sukurti identiteto jausmą. Todėl, jeigu specialusis interesas nežaloja vaiko ir nekenkia aplinkiniams – reikėtų nereaguoti į jį neigiamai, nemėginti vaiko nuo jo atitraukti.

Specialusis interesas gali būti  džiaugsmo ir savigarbos šaltinis, ypač jei yra tėvų, mokytojų ar terapeuto konstruktyviai panaudojamas. Taip pat specialusis interesas gali tapti labai rimtu karjeros pagrindu.

Aspergerio sindromo atsiradimo priežastys

Tikslios Aspergerio sindromo atsiradimo priežastys nėra žinomos. Tačiau yra tyrimų, rodančių paveldimumo įtaką. Tipiškai, jeigu vaikui nustatomas Aspergerio sindromas – labai artimų giminaičių tarpe atrandama ir daugiau asmenų, kuriems labai būdingi panašūs bruožai. Manoma, kad tam tikrą vaidmenį atlieka ir aplinkos faktoriai.

Jau kurį laiką paneigta anksčiau vyravusi klaidinga nuostata apie tai, kad Aspegerio sindromą (kaip ir kitus autizmo spektro sutrikimus) gali sukelti netinkamas auklėjimas, pernelyg “šalti” tėvai. Tačiau pastebima, kad jeigu vaikas jau turi Aspergerio sindromą – tėvų elgesys gali įtakoti kaip stipriai pasireikš ir kiek intensyvus bus nerimas ir kiti šį sindromą dažnai lydintys nepageidaujami bruožai.

Svarbu paminėti, kad Aspergerio sindromas nėra susijęs su skiepais ir nėra jokių patvirtintų mokslinių tyrimų, kurie parodytų tokią sąsają.

Terapijos, taikomos esant Aspergerio sindromui

Aspergerio sindromas nėra liga ir jis nėra pagydomas. Tai tiesiog kitoks neurologinio smegenų veikimo tipas. Visi sunkumai atsiranda dėl to, kad aspergeriukai turi gyventi ir funkcionuoti visuomenėje, kuri pritaikyta neurotipiškiems žmonėms. Tai nėra lengva, ir ko gero tai viena iš priežasčių, kodėl 1/3 Aspergerio sindromą turinčių žmonių, serga sudėtingomis depresijos formomis. Jų tarpe dažniau nei įprasta pasitaiko ir nerimo sutrikimas. Todėl labai svarbu nustatyti Aspergerio sindromą kuo anksčiau ir imtis tam tikrų priemonių ir terapijų, kurios sumažina jiems kylančius sunkumus.

Daugelis Aspergerio sindromą turintiems žmonėms skirtų terapijų turi būti parenkamos labai individualiai ir yra nukreiptos į konkrečiam žmogui kylančių sunkumų sumažinimą – pvz. į socialinių ir bendravimo įgūdžių gerinimą, logopedo pagalbą (jeigu kalbame apie mažą vaiką), fizinę terapiją koordinacijai gerinti, elgesio terapiją.

Kuo anksčiau pradedama teikti pagalba, tuo didesnis teigiamas poveikis. Liūdnoji dalis – Lietuvoje sisteminga ir nuosekli valstybinė pagalba autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams nėra teikiama. Todėl teks daug domėtis ir daryti patiems.

Aspergerio sindromą turinčių žmonių gydymas vaistais taikomas dažniausiai tik tada, jeigu atsiranda nerimo sutrikimų, klinikinės depresijos požymių ir pan.

Žinomi žmonės su Aspergerio sindromu

Na ir pabaigai –  šiek tiek įdomios informacijos. Žinomi žmonės, kurie manoma, kad turėjo/turi Aspergerio sindromą:

• Albert Einstein– Mokslininkas ir matematikas
• Bill Gates– Microsoft įkūrėjas
• Bobby Fischer– Šachmatų čempionas
• Charles Darwin– Geologas ir biologas
• Hans Christian Andersen– Pasakų autorius
• Lewis Carroll– “Alisa stebuklų šalyje” autorius
• Michelangelo– Skulptorius, tapytojas, architektas, poetas
• Nikola Tesla– Išradėjas
• Sir Isaac Newton– Matematikas, astronomas, fizikas
• Steve Jobs– Apple įkūrėjas ir vykdantysis direktorius
• Thomas Jefferson– JAV politikas
• Wolfgang Amadeus Mozart– Klasikos kompozitorius
• Anthony Hopkinsas  – aktorius.
• Elonas Muskas – išradėjas, verslininkas, vizionierius.

Pabaigai verta paminėti, kad Lietuvoje ir eilėje kitų šalių – termino „Aspergerio sindromas” po truputį atsisakoma. Vietoje to sakoma, kad žmogus tiesiog yra autizmo spektre.