Devyni depresijos tipai ir kaip juos atpažinti

Pasidalinkite šiuo straipsniu

Visiems mums laikas nuo laiko tenka išgyventi liūdesį. Priklausomai nuo priežasčių ir aplinkybių, šis jausmas paprastai pranyksta per kelias valandas, dienas ar savaites. Tačiau užsitęsęs liūdesys, kuris trunka ilgiau nei dvi savaites ir įtakoja įprastų kasdienių funkcijų atlikimą – jau gali būti depresijos ženklas.

Depresija gali pasireikšti įvairiausiais simptomais ir kiekvieną žmogų paveikia skirtingai. Tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šie:

  • Stiprus liūdesys, niūri nuotaika
  • Beviltiškumo jausmas
  • Apetito ir miego pokyčiai
  • Energijos stoka, sumažėjęs gebėjimas susikoncentruoti
  • Susidomėjimo praradimas dalykais, kurie anksčiau džiugino
  • Sunkumai atliekant veiklas, kurios anksčiau atrodė įprastos (pavyzdžiui, kasdienis ėjimas į dušą)

Yra įvairių depresijos tipų. Ir nors visi jie pasižymi tam tikrais bendrais simptomais, tačiau turi ir tam tikrų esminių skirtumų. Šiame straipsnyje aptarsime devynis dažniausiai minimus depresijos tipus ir tai, kaip kiekvienas iš jų paveikia žmogų.

Klasikinė depresija

Dar žinoma kaip unipoliarinė depresija.   Šią depresijos rūšį turintys žmonės patiria simptomus didžiąją dienos dalį, kiekvieną dieną. Neretai ši depresija neturi nieko bendro su dalykais, kurie vyksta aplink žmogų. Žmogus gali turėti mylinčią šeimą, daugybę draugų, svajonių darbą ir vis vien sirgti depresija. Nepaisant to, kad iš šalies atrodo, jog depresija neturi jokių priežasčių – tai nereiškia, kad šis sutrikimas nėra tikras ar rimtas. Tai rimta depresijos forma, kuri gali sąlygoti eilę rimtų simptomų:

  • Niūrią nuotaiką ar sielvartą
  • Energijos stoką
  • Miego sutrikimus (kankina nemiga arba miegama per daug)
  • Energijos stoką
  • Apetito sutrikimus
  • Nepaaiškinamus skausmus
  • Išblėsusį susidomėjimą anksčiau džiuginusiomis veiklomis
  • Atminties sutrikimus
  • Nuolatinį nerimą
  • Mintis apie mirtį, savęs žalojimą ar savižudybę

Simptomai gali tęsti savaites ar mėnesius. Kai kurie žmonės patiria tik pavienius klasikinės depresijos epizodus, kai tuo tarpu kiti gyvena su ja visą gyvenimą. Nepriklausomai nuo to, kiek laiko tęsiasi simptomai – klasikinė depresija gali rimtai sutrikdyti žmogaus kasdienį gyvenimą, santykius, darbą.

Depresinė psichozė arba psichotinė depresija

Dalis žmonių, sergančių klasikine depresija, taip pat išgyvena periodus, kai praranda ryšį su realybe. Tokia būklė vadinama psichoze, ir jos metu gali pasireikšti haliucinacijos ir kliedesiai. Haliucinacijomis vadinami reiškiniai, kai žmogus mato, girdi, užuodžia ar jaučia skonį dalykų, kurių iš tiesų nėra. Kliedesiai yra įsitikinimas dalykais, kurie objektyviai yra klaidingi arba beprasmiai. Tačiau išgyvenančiam psichozę – visi šie dalykai atrodo labai realūs, tikri ir teisingi. Jeigu depresija ir psichozė pasireiškia vienu metu – diagnozuojama depresinė psichozė.

Distimija

Ši depresijos forma dar neretai vadinama gerai funkcionuojančia depresija, besišypsančia depresija arba chroniška depresija. Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Iš kitų formų išsiskiria tuo, kad išoriškai simptomai praktiškai nepastebimi. O šią depresijos formą turintis žmogus paprastai gyvena bent išoriškai pakankamai sėkmingą profesinį ir socialinį gyvenimą.

Distimija diagnozuojama tada, kai žmogų vargina nuolatinė slogi nuotaika, kuri trunka mažiausiai porą metų. Žmogus jaučia bendrą nuovargį, beviltiškumo jausmą. Sutrinka įprastas miego ritmas, atsiranda kaltės jausmas, elgesio pakitimai, dirglumas. Dažniausiai ji prasideda nepastebimai. Paprastai ligoniai nesiskundžia liūdesiu, bet daugiausia laiko jaučiasi pavargę ir prislėgti.  Viskas reikalauja pastangų ir niekas nedžiugina, neteikia pasitenkinimo. Neretai gali pasireikšti dirglumas ir pyktis – kuris tiek aplinkinių, tiek pačio sergančio asmens neretai yra nurašomas “sunkiam charakteriui”. Su distimija susiduriantys žmonės vengia bendravimo, yra pasyvoki, nekalbūs. Sumažėja jų savęs vertinimas. Vargina sumažėjusi dėmesio koncentracija, pablogėjusi atmintis, darbingumas. Mąsto pesimistiškai, blogai miega.

Kadangi distimija paprastai tęsiasi ne vienus metus – ja sergantis žmogus neretai pradeda galvoti, kad simptomai yra dalis jo normalaus požiūrio į gyvenimą. Neretai galima išgirsti distimija sergantį žmogų sakant “aš visada toks buvau”.

 Sezoninė depresija

Dažniausiai sezoninė depresija prasideda rudenį arba žiemą ir išnyksta pavasarį, kai dienos ilgėja ir šiltėja. Pavasarinės ir vasarinės depresijos atvejai gerokai retesni.

Rudeninės ir žieminės depresijos formos simptomai: energijos stoka, nuolatinis mieguistumas, nenoras bendrauti, nerimas, bejėgiškumo jausmas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio ir apetito padidėjimas.

Tuo tarpu pavasarinę ir vasarinę depresiją lydi irzlumas, nemiga, nerimas, apetito praradimas, sumažėjęs svoris ir seksualiniai poreikiai.

Maniakinė depresija

Kitaip dar žinoma kaip bipolinis sutrikimas. Tai pati sudėtingiausia depresijos rūšis. Bipoliniam sutrikimui būdingi pasikartojantys aktyvumo epizodai, kurių metu žmogaus nuotaika tampa pakili, padidėja veiklumas. O po to seka depresijos periodas, kuriuo sergantysis tampa prislėgtas, nervingas, irzlus, kartais agresyvus.

Yra 2 bipolinio sutrikimo tipai: bipolinis I ir bipolinis II. Pacientų su bipoliniu I sutrikimu ligos istorijoje yra bent vienas manijos epizodas su arba be žymių depresijos epizodų. Pacientų su bipoliniu  II sutrikimu ligos istorijoje yra bent vienas manijos epizodas su didžiosios depresijos atveju ir bent vienu hipomanijos (švelnaus nuotaikos pakilimo) epizodu.

Pogimdyvinė depresija

Maždaug 75 proc. moterų pasireiškia tam tikras liūdesys pagimdžius kūdikį. Po kelių savaičių jis praeina. Bet maždaug vienai iš dešimties išsivysto rimtesnis sutrikimas, vadinamas pogimdyvine depresija. Paprastai pogimdyvinė depresija pasireiškia pirmosiomis 8 savaitėmis po kūdikio gimimo. Tačiau taip pat gali prasidėti bet kuriuo metu pirmaisiais metais po gimdymo. Šios depresijos formos rizikos faktoriai: patiriamas stresas, vienišumo jausmas, pagalbos stoka, sudėtingas gimdymas. Šią depresijos formą gali patirti ir tėčiai, tačiau taip nutinka rečiau.

Daugelis moterų jaučiasi verksmingos ir nerimastingos pirmomis savaitėmis po gimdymo – tokia būsena yra sukelta hormoninių svyravimų ir yra visiškai normali. Tačiau, jei ir vėliau šie jausmai nedingsta arba blogėja, tai gali būti pogimdyvinės depresijos požymis.

Be kitų įprastai depresijai būdingų simptomų, pogimdyvinė depresija dažnai pasižymi ir šiais simptomais:

  • Kūdikio mama perdėtai jaudinasi dėl kūdikio gerovės ir saugumo
  • Kūdikio mama patiria sunkumų užmezgant ryšį su vaikeliu
  • Pasidaro sunku rūpintis savimi ir kūdikiu.
  • Aplanko gąsdinančios mintys apie apie savęs arba kūdikio sužalojimą

Didelė dalis moterų nesupranta, kad jos susiduria su pogimdyvine depresija, nes ji gali išsivystyti labai palaipsniui. Tad artimųjų vaidmuo čia ypatingai svarbus pastebint ligą ir paskatinant moterį kreiptis pagalbos.

Senatvinė depresija

Vyresniems nei 65 metų pacientams depresija gali prasidėti dėl somatinių ligų ar smegenų atrofijos procesų. Depresijos atsiradimui taip pat įtakos turi vienišumas, pojūtis, kad visuomenei esi nebereikalingas. Diagnozavimas nėra lengvas, nes senatvinė depresija gana dažnai painiojama su kitų ligų, ir jų gydymui naudojamų vaistų poveikiu.

Atipinė depresija

Tai depresija, kuri laikinai atsitraukia įvykus tam tikriems teigiamiems įvykiams sergančio žmogaus gyvenime. Nepaisant pavadinimo, atipinė depresija nėra neįprasta ar reta.

Šiai depresijos rūšiai būdingas mieguistumas, persivalgymo priepuoliai, todėl pacientas priauga svorio, nuolatinis nuovargis, jautrumas, prasta nuotaika, kuri pasitaiso išgirdus geras naujienas. Atipinė depresija kartais pasireiškia hiperaktyvumu. Sergantis žmogus tarsi bėga nuo savo problemų ir išgyvenimų, tačiau tai kainuoja labai daug jėgų. Dirglumas tik dar labiau sustiprėja, gali atsirasti pykčio priepuolių ir impulsų kontrolės sunkumų. Atipinės depresijos atvejais ypač sustiprėja nerimo jausmas, atsiranda nemiga.

Situacinė arba reaktyvioji depresija

Daugeliu aspektų panaši į klasikinę depresiją, tačiau ši depresijos rūšis paprastai yra sukelta labai specifinių įvykių ar situacijų, pavyzdžiui:

  • Mylimo žmogaus mirtis
  • Rimta liga ar kita pavojų gyvybei kelianti situacija
  • Skyrybos
  • Darbo praradimas arba rimti finansiniai sunkumai

Žinoma, nutikus tokiems įvykiams visiškai normalu jausti liūdesį ir netgi izoliuotis nuo kitų. Tačiau situacinė depresija diagnozuojama tada, kai bloga savijauta pasidaro nebeproporcinga įvykiui ar situacijai ir pradeda kliudyti normaliam žmogaus funkcionavimui.

Paprastai situacinė depresija prasideda per pirmus tris mėnesius nuo situaciją sukėlusio įvykio, ir gali pasižymėti tokiais simptomais kaip dažnas verkimas, liūdesys ir beviltiškumo jausmas, nerimas, apetito pokyčiai, miego sutrikimai, įvairūs skausmai, energijos stoka, socialinė izoliacija.

Jeigu manote, kad galite turėti bet kurio tipo depresiją – labai svarbu pasikalbėti apie tai su šeimos gydytoju arba psichologu. Turite žinoti, jog visi šiame straipsnyje aptarti depresijos tipai yra efektyviai gydomi, nors ir gali užtrukti šiek tiek laiko, kol bus parinktas tinkamiausias ir efektyviausias gydymas. Jeigu manote, kad depresiją išgyvena jums artimas žmogus – jums gali būti naudingas šis straipsnis.

 


Pasidalinkite šiuo straipsniu

Susiję straipsniai...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *