10 dalykų, kuriuos kiekvienas mokytojas turi žinoti apie autistiškus vaikus

Nors Lietuvoje mes dar susiduriame su įvairiais sunkumais diagnozuojant autizmą – tačiau iš kitų šalių patirties žinome, kad maždaug vienas iš 68 vaikų turi autizmo spektro sutrikimą. Todėl, jei dirbate mokytojo darbą bent kelis metus – labai tikėtina, kad savo klasėje susidūrėte su autistišku vaiku, arba susidursite artimiausiu metu.

Autizmo spektras labai platus – nuo aukštu intelektu pasižyminčių ir todėl sunkiai identifikuojamų Aspergerio sindromą turinčių vaikų, iki labai sudėtingų autizmo formų. Taip pat nemažai mažylių ateina į mokyklą apskritai be nustatytos diagnozės. Tačiau autizmo spektras beveik visada įtakoja vaiko mokymosi procesą. Todėl svarbu žinoti keletą bendrų principų, kurie tiek padės jums efektyviau pagelbėti vaikui, tiek palengvins tam tikrus iššūkius. Nes ir tais atvejais, kai autizmas vaikui nėra diagnozuotas ir jūs tik numanote, kad vaikui šis sutrikimas galėtų būti būdingas.

Nusiteikite plasnojimams, lingavimams ir kitokiems pasikartojantiems judesiams

Pasikartojantys judesiai, veiksmai ar garsai, vadinami stimais, stipriausiai pasireiškia kai vaikas susijaudinęs ar jaučia stresą. Nors stimai gali trikdyti aplinkinius, bet jie turi raminamąją paskirtį.  Tai vaiko būdas padėti sau ir nuraminti save stresinėje situacijoje. Reikalaudami vaiko nutraukti šiuos veiksmus – pabloginsite jo būklę. Teisingiausias sprendimas – paaiškinti kitiems vaikams, kad tai būdas nusiraminti, panašus į pvz. pieštuko graužimą – tai padės išvengti patyčių ir suvaldyti neigiamas reakcijas. Atkreipkite dėmesį ar neatsirado papildomo dirgiklio, kuris sukėlė autistiško vaiko nerimą ir paskatino intensyvesnius stimus, ir leiskite vaikui nusiraminti jam priimtinu būdu.

Autistiški vaikai turi daugybę idėjų, minčių ir kūrybiškumo, net jei jiems sunku šias mintis išreikšti žodžiais

Jei autistiškas vaikas nekalba, tai dar nereiškia, kad jis neturi kuo pasidalinti. Iš autistiško vaiko galite tikėtis tiek pat minčių ir idėjų, kaip ir iš kitų vaikų, jeigu tik paskatinsite vaiką tas mintis išsakyti jam priimtinais būdais – piešiniais, konstrukcijomis, šokiu ir pan.

Rutina ir stabilumas yra išskirtinai svarbūs vaikui, turinčiam autizmą

Rutina ir pasikartojantys dalykai padeda autistiškam vaikui jaustis komfortiškai ir mažina nerimą, stresą ar protrūkio (meltdown) tikimybę. Stabili rutina šiems vaikams yra būdas prisitaikyti prie šio pasaulio, lengviau jį suprasti ir jame veikti.

Pavaduojantis mokytojas, netikėtas persodinimas į kitą suolą, pamokų tvarkaraščio ar dienos rutinos pasikeitimas, išvykos ar kitos veiklos kur nėra aišku ko tikėtis – visa tai sukelia nesaugumo ir nerimo jausmus, susierzinimą ar net pyktį. Todėl jei pokyčiai būtini – įspėkite autistišką vaiką apie būsimus pokyčius kuo anksčiau. Duokite kuo aiškesnes instrukcijas, detaliai papasakokite kas po ko bus. Jei turite galimybę – informaciją papildomai pateikite ir vizualiai, pavyzdžiui užrašykite ant lentos. Turėkite kantrybės. Nedarykite pokyčių ir negriaukite rutinos ten, kur tai nėra būtina. Nes tiesą sakant, stabili klasės dienotvarkė yra naudinga visiems vaikams, taip pat ir tiems, kurie nėra autistiški. 😊

 Autistiškiems vaikams reikia papildomo laiko apdoroti kitų pasakytą žodinę informaciją

Kalbėkite paprastesniais ir trumpais sakiniais. Nepateikite vienu ypu užduoties, kuri susideda daugiau nei iš dviejų etapų. Jei uždavėte klausimą – palaukite atsakymo bent 3-4 sekundes. Ilgesnė nei jums įprasta tyla po klausimo – nereiškia, kad klausimas nebuvo išgirstas. Jei nusprendžiate klausimą pakartoti – neperfrazuokite jo, klauskite tais pačiais žodžiais, kitaip versite vaiką iš naujo apdoroti jūsų žodinę informaciją. Bet koks raginimas ir bandymas paskubinti – daugeliu atveju tik sulėtins autistišką vaiką.

Pasiruoškite duoti instrukcijas ir nurodymus keliais skirtingais būdais

Dėl jau minėtų sunkumų apdorojant žodinę informaciją, visada verta instrukcijas ir užduotis surašyti ir raštu, išskaidant jas į paprastus žingsnius. Tam tikrais atvejais gali pagelbėti ir paveikslėliai.

Autistiški vaikai yra tiesmuki. Jie nesupranta perkeltinių prasmių, sunkiai pagauna sarkazmą, ironiją ar balso tono pokyčius

Jei pasakysite „šaukštai po pietų“ – autistiškas vaikas veikiausiai ims dairytis šaukštų. O frazės „laikas tiksi!” ir pabaksnojimo pirštu į laikrodį – vaikas veikiausiai nesupras kaip raginimo paskubėti. Todėl net neturėtumėte pykti, jei į tokį paraginimą nebus niekaip sureaguota. Būkite tiesūs ir kalbėkite be kalbos vingrybių bei perkeltinių prasmių. Norite, kad vaikas paskubėtų? Tai ir sakykite „būk geras, paskubėk. Darbui užbaigti liko tik 5 minutės“. Vietoje pakelto balso tono, geriau tiesiog pasakyti „aš pykstu“.

Autistiškiems vaikams būdinga jautresnė nei įprastai sensorika

Mes visi laikas nuo laiko patiriam sensorinių “problemų”. Jei muzika mums per garsi  – mes ją pritildome. Jeigu kambaryje per šalta – apsirengiame šilčiau. Autistiški vaikai vaikai gali turėti padidintą jautrumą įvairiems pojūčiams – garsams, šviesai, lytėjimui, kvapams. Ir dėl didelės pojūčių perkrovos, tinkamai susidoroti su šiais dirgikliais jiems yra daug sunkiau.

Jeigu patalpoje yra daug įvairių vizualinių, girdimųjų ir kitokių dirgiklių, autistiško vaiko smegenys gali sunkiai atfiltruoti svarbiausius ir į juos susikoncentruoti. Be to, kai kurie pojūčiai yra sustiprinami. Paprastai tariant, jūsų pasakojimo pamokoje vaikas gali nesiklausyti ne todėl, kad jam nėra įdomu, o todėl, kad koks nors specifinis kvapas, ar ryški klasės lempų šviesa ar dekoro elementas stimuliuoja jo smegenis pernelyg stipriai. Ir dėl kitokios neurologijos, smegenys nepadeda šių dirgiklių “į antrą planą”. Kvapas, kurio jūs nė nejaučiate – gali priversti autistišką vaiką žiaugčioti.

Vaikų reakcijos į dirgiklius gali būti įvairios – nuo gūžimosi kamputyje dengiantis ausytes, iki agresijos, kai vaikas piktai pastuma kėdę girgždinantį klasioką (nes girgždesys jam nepakeliamas) ar protrūkio, vadinamojo “meltdowno”.

Geriausia ką galite padaryti – kartu su vaiko tėvais išsiaiškinti kokiems dirgikliams vaikas yra itin jautrus ir pasistengti juos pašalinti. Vaiką dirgina šviesos? Užtraukite lango, prie kurio jis sėdi žaliuzę, arba išrinkite vaikui suolą tamsesnėje klasės vietoje. Vaiką dirgina aštresni garsai? Paprašykite tėvų nupirkti specialias ausines.

Duokite autistiškam vaikui erdvės ir laiko savireguliacijai

Gyvenimas su autizmu reiškia, kad sensorinė sistema yra nuolat bombarduojama netikslia informacija, iškreiptais pojūčiais. Tai sekina. Todėl leiskite autistiškam vaikui laikas nuo laiko atsipalaiduoti jam priimtinu būdu- pvz. atsisėdus kamputyje ir užsidėjus ausines pabūti tyloje pačiam su savimi.

Išlikitę ramūs net sudėtingiausiomis akimirkomis

Labai svarbu prisiminti, kad autistiški vaikai patiria protrūkius (meltdowns) ne tam, kad kažko pasiektų ir kažką sutrikdytų. Tiesiog jų pojūčiai visiškai susijaukia ir protrūkis – vienintelis tinkamas būdas sureaguoti į tokią gąsdinančią situaciją. Geriausia, ką gali padaryti mokytojas – išlikti ramus ir palaikantis. Protrūkio metu pasaulis vaikui ir taip atrodo siaubingas. Jam tikrai nereikia šalia dar ir panikuojančio ar įpykusio mokytojo. Taip pat rekomenduotina pasitarti su tėvais – kas padeda vaikui tokiose situacijose, kas duoda geriausią raminamąjį efektą.

Mylėkite autistišką vaiką taip pat kaip ir kitus

Autistiški vaikai pirmiausia yra vaikai. Jie gali būti visokie – mieli, žaismingi, juokingi, padykę ar kaip tik labai ramūs. Jie visi yra mylintys ir labiau už viską nori būti priimti ir mylimi, net jeigu ir nemoka to parodyti įprastais būdais.

Šaltiniai:

https://www.autismspeaks.org/blog/12-things-id-teachers-understand-about-autism

https://www.appliedbehavioranalysisprograms.com/what-all-teachers-should-know-about-autism-in-the-classroom/

https://www.verywellhealth.com/what-is-stimming-in-autism-260034