7 mitai apie autizmą, kuriais vis dar tikima

Mitas: Autistiški žmonės neturi empatijos ir atjautos

Faktas: Kaip ir visi kiti žmonės – autistai gali būti labai jautrūs ir empatiški, bei nuoširdžiai besirūpinantys kitais. Tačiau jie paprastai patiria tam tikrų sunkumų, kai reikia “pagauti”ir teisingai atpažinti kito žmogaus emociją iš kūno kalbos ar balso tono. Kitaip tariant, jiems išties labai rūpi kitų jausmai ir savijauta, tačiau gali reikėti kiek tiesmukesnės komunikacijos, kad autistiškas pašnekovas suprastų, jog patiriate vieną ar kitą emociją. Taip pat, autistai gali būti kupini meilės, atjautos ir rūpesčio kitu žmogumi, tačiau patirti tam tikrų sunkumų, kuomet reikia parodyti savo meilę ir atjautą tinkamu ir neautistiškiems žmonėms priimtinu būdu. Nemaža dalis autistų yra linkę vieni išgyventi neigiamas emocijas, ir sunkiais momentais atsiriboja nuo kitų. Todėl kartais jie klaidingai nusprendžia, kad ir jei kitas žmogus patiria stresą ir liūdesį – jam geriausia leisti pabūti vienam.

Mitas: Autistai yra anti-socialūs ir nemėgsta būti tarp žmonių

Faktas: Kai kurie autistai labiau mėgsta vienatvę (lygiai taip, kaip ir kai kurie neautistiški žmonės, kuriuos mes linkę vadinti intravertais). Bet daugelis jų nori turėti draugų ir artimų žmonių lygiai taip pat, kaip to nori ir bet kuris autizmo neturintis žmogus. Socialinio kontakto, pokalbio palaikymas  – dažniausiai nėra stiprioji autistų pusė. Be to, daugelis vyresnio amžiaus autistų jau supranta, kad turi komunikacijos problemų ir bijo atsitiktinai įžeisti kitus žmones. Dėl to elgiasi droviai ir bendrauja atsargiai, nors iš šono tai gali būti klaidingai interpretuota kaip arogancija ar šaltumas.  Tačiau iš tiesų – daugelis autistiškų žmonių ne tik labai nori užmegzti stiprių draugystės ryšių, bet ir yra itin lojalūs, patikimi draugai.  Jiems visiškai nebūdingas socialinis veidmainiškumas, jie nesivelia į apkalbas, intrigas ir visada pasiruošę palaikyti ir padėti žmonėms, kuriuos laiko savo draugais.

Mitas: Autistiški žmonės yra kvaili

Faktas: Autizmas reiškia, kad žmogaus neurologinis smegenų funkcionavimas yra kitoks, tačiau jis nereiškia intelekto sutrikimo. Autizmas paveikia paveikia bendravimo su kitais žmonėmis gebėjimus, jis gali susiaurinti žmogaus interesus ar sukelti tam tikrų su sensorika susijusių problemų. Bet visi šie faktoriai nėra tiesiogiai susiję su intelektu.

Autistų, kaip ir visų žmonių, būna visokių – vieni yra intelektualesni, kiti turi žemesnį intelektą. Jų tarpe nemažai žmonių su itin aukštu IQ. Tiesa, autistams labiau būdingas vadinamasis netolygus gebėjimų profilis, kas reiškia, kad jie gali turėti išskirtinių gebėjimų tam tikrose siaurose srityse, kai kitos sritys yra sąlyginai neišvystytos. Mūsų standartiniu vertinimu, daugelis žmonių su aukštu intelektu gana gerai susidoroja su labai plataus spektro užduotimis ir situacijomis. Vertinant pagal tokią pačią skalę – išties nesunku pastebėti, kad tam tikrose situacijose autistiški žmonės patiria sunkumų ir padaryti klaidingą prielaidą – kad jų intelektas yra apskritai žemas. Skaudžiausia, kad patys autistai neretai jaučiasi lygiai taip pat – jie mato, kad susiduria su sunkumais srityse, kuriose kiti žmonės pasiekia gerų rezultatų net nedėdami pastangų. Tai užgauna, mažina pasitikėjimą savimi ir verčia suabejoti savo intelektiniais gabumais. Nors tokios situacijos viso labo tereiškia, kad žmogus tiesiog turi sunkumų tam tikrose labai specifinėse srityse.

Be abejo, kai kurie žmonės greta autizmo turi tam tikrų specialiųjų poreikių, sutrikimų ir mokymosi negalių  (tame tarpe ir žemą IQ). Bet negalių bei specialiųjų poreikių lygiai taip pat turi ir žmonės, kuriems nebūdingas autizmas. Todėl nereikėtų daryti apibendrinančios prielaidos, kad autistiškas žmogus nėra protingas.

Mitas: Autizmas yra psichinė liga

Faktas: Autizmas nėra liga, juo nėra susergama ir jis nėra pagydomas. Tai neurologinis ypatumas, būklė, reiškianti, kad smegenys kitaip apdoroja informaciją. Autistu gimstama. Įvairių terapijų ir medikamentų ir kitų intervencijų pagalba tam tikri autizmo ypatumai gali būti tik įtakojami, koreaguojami, o autistiškam asmeniui gali būti padedama prisitaikyti socialinėje aplinkoje.

Mitas: Dėl autizmo kaltas netinkamas auklėjimas

Faktas:  Ne. Kad ir kaip bebūtų liūdna, vis dar labai gajus mitas, kad dėl autizmo kalti tėvai, kurie tariamai nedavė vaikui pakankamai meilės ir šilumos kūdikystėje. Tačiau tyrimai rodo, kad autizmas niekaip nesusijęs su tėvu meilumu, šiluma ir dėmesiu vaikui. Dar daugiau – naujausi tyrimai gana dideliu tikslumu geba nustatyti kūdikio autizmą, kai jis dar yra mamos gimdoje. Taip dar kartą patvirtinama, kad vaikas jau gimsta, turėdamas autizmą ir vėlesnis tėvų elgesys su naujagimiu – nepakeičia situacijos.

Mitas: Autizmą sukelia MMR vakcina

Faktas: Skiepai nesukelia autizmo. Autizmą turi ir neskiepyti vaikai. O visą nepagrįstą triukšmą dėl tariamos skiepų įtakos autizmui sukėlė 1998 daktaro Andrew Wakefieldo atliktas tyrimas, kuris vėliau buvo pilnai diskredituotas. Daktaras Wakefieldas turėjo finansinį interesą įrodyti skiepų ir autizmo sąsajas, tyrimas neatitiko jokių objektyvumo kriterijų, nes tebuvo tiriama 12 vaikų. Vaikai nebuvo pasirinkti atsitiktinai. Eilė vėlesnių didelies apimties ir visus kokybinius reikalavimus atitinkančių tyrimų nepatvirtino skiepų ir MMR vakcinos sąsajų. Nepaisant to, klaidinanti informacija spėjo pasklisti internete. Ir būtent ja neretai remiasi skiepų šalininkai.

Mito gyvavimui daug įtakos turi ir tas faktas, kad autizmo bruožai tipiškai pasidaro labai akivaizdūs, kai kūdikiui yra 2-2.5 metų (nors patyrę specialistai juos dažniausiai mato jau gerokai anksčiau). O būtent tokio amžiaus vaikai ir yra vakcinuojami. Be to, autizmui būdingas regresas – vaikas pradeda praradinėti kai kuriuos įgūdžius, kuriuos jau turėjo. Todėl gana nesunku klaidingai susieti šiuos dalykus ir pagalvoti, kad būtent vakcinacija sąlygojo vaiko būklę.

Mitas: Visi autistai – panašus

Faktas: Ne. Autizmas niekaip neatsispindi žmogaus išorėje. Be to, jis gana sunkiai diagnozuojamas būtent dėl to, kad autizmo spektras labai platus, ir ko gero nerastumėte dviejų vienodų autistų. Jeigu žinote žmogų, turintį autizmą – tai vienintelis dalykas, kurį galite apie jį garantuotai pasakyti – kad šis žmogus patiria tam tikrų sunkumų bendraujant su kitais. O daugiau informacijos apie žmogų diagnozė “autistas” pati savaime neduoda. Autizmas yra būklė, ne asmenybės tipas, todėl autistai yra tokie pat skirtingi ir unikalūs, kaip ir visi kiti žmonės.